Klaipėdos uosto akvatorijoje esantį deviacijos įrenginį valdanti Aurelija Trečekauskienė ir užmojais Melnragėje pastatyti dangoraižį išgarsėjęs jos vyras Saulius Trečekauskas nenustygsta. Bręsta dar vienas skandalas, o jo ratilai gali pasiekti net Briuselį.
A.Trečekauskienė netrukus gali pradėti individualių namų statybas Pajūrio regioniniame parke (PRP). Čia jau skamba pavojaus varpai, kad dėl tokio moters plano Lietuva privalės Europos Sąjungai (ES) grąžinti apie 10 mln. litų. Šie pinigai buvo panaudoti tiesti dviračių takui, vingiuojančiam greta A.Trečekauskienės sklypo, bet dabar galinčiam tapti paprastu kaimo vieškeliu.
LŽ duomenimis, A.Trečekauskienė tėra formali suskystintų dujų terminalo atsiradimui trukdančio deviacijos įrenginio ir sklypų PRP savininkė. Pirmuoju smuiku šeimoje groja jos sutuoktinis, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pavaduotojas S.Trečekauskas.
Teismas nurodė suderinti
“Apmaudu, kad valstybei nereikia nei dviračių tako, nei europinių milijonų, panaudotų jam tiesti“, - apgailestavo LŽ kalbintas PRP direkcijos vadovas Darius Nicius. Pagal šio parko tvarkymo planą jokių statybų šioje vietoje neturėtų būti. „Tačiau A.Trečekauskienės sutuoktinis mūsų atsisakymą suderinti būsimos ūkininko sodybvietės dokumentus apskundė Administraciniam teismui. Jis įrodė, kad prieš karą čia būta sodybos, kurią ketinama atstatyti. Mes šią bylą pralaimėjome visose instancijose, todėl dabar galime tik skėsčioti rankomis. Be to, teismas mus ir Klaipėdos rajono meriją įpareigojo suderinti sodybvietės dokumentus ir sumokėti ieškovui jo patirtas teismo išlaidas - apie 2 tūkst. litų“, - nusivylęs kalbėjo D.Nicius.
Jo teigimu, A.Trečekauskienei pradėjus statybas į sodybvietę statybininkų technika dundės dviračių taku. Vėliau į čia iškilusią kaimo turizmo sodybą važinės svečiai, klientai ir patys šeimininkai. <sk>Nutiesė elektros kabelius
Visai neseniai elektros skirstomųjų tinklų operatorė LESTO baigė tiesti aukštos įtampos kabelius iki privačių sklypų minėtoje vietovėje - tarp šiaurinės Karklės kaimo dalies ir Šaipių kaimo. Sunkiasvorė statybininkų technika jau sudarkė saugomos teritorijos miško paklotę, apgadino dviračių tako dangą.
Anot LESTO atstovo Ernesto Naprio, kol kas prie skirstomųjų elektros tinklų prijungtas vienas vartotojas, tačiau numatyta galimybė ateityje prijungti daugiau. „Kabelius privalome nutiesti gavę piliečių prašymus. Valstybės institucijų, savivaldybės ar parko direkcijos leidimas ar suderinimas nebereikalingas“, - aiškino jis.
LŽ duomenimis, pirmasis elektra aprūpintas A.Trečekauskienei priklausantis beveik 3 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas, esantis šalia dviračių tako. Vilniuje gyvenanti sklypo savininkė, turinti ūkininko pažymėjimą, čia ketina statyti kaimo turizmo sodybą, gyvenamąjį namą, vasaros svečių namą, pirtį, jaują, klojimą ir pagalbinius ūkio statinius.
Dėl tako galvos neskauda
“Ūkininkės“ sutuoktinis nemato jokios tragedijos dėl to, kad už europinius pinigus nutiestam dviračių takui kylą grėsmė. „Nuosavybės teisės mano mamai Teresei Aldonai Trečekauskienei į žemės sklypus šioje vietoje buvo grąžintos dar 2000-2001 metais, kai jokio dviračių tako čia net nebuvo. Kita vertus, Lietuva, pateikdama paraišką ES paramai gauti, nenurodė visų aplinkybių. Turiu galvoje aplink taką esančius privačius sklypus. Gal ji tos paramos nė nebūtų gavusi?“ - svarstė S.Trečekauskas.
Prie jūros - per rezervatą
Kitoje dviračių tako pusėje, prieš A.Trečekauskienės sklypą, yra Plazės gamtinis rezervatas. Jame lankytis draudžiama. „Nežinau, kaip A.Trečekauskienės svečiai ir klientai pasieks jūrą. Juk iki artimiausio priėjimo tako - apie 2 kilometrus. Žinoma, jei jie eitų tiesiai, iki jūros būtų gal kilometras. Tačiau ten yra rezervatas, už jo lankymo taisyklių pažeidimą gresia piniginės baudos“, - priminė D.Nicius.
Klaipėdos rajono architektas Gytis Kasperavičius stebėjosi, kad saugomoje teritorijoje galimos tokios keistenybės. „Dviračių taku gali važiuoti tik dviratininkai. Ką čia daugiau pasakysi. O ir elektros kabeliams iki sklypų nutiesti merijos išduodamas statybų leidimas nebereikalingas, nes elektros pastotė laikoma laikinu kilnojamuoju daiktu. Jam įrengti galioja supaprastinta tvarka“, - pečiais gūžčiojo architektas.
Mūšis dėl dangoraižio
Pačiam S.Trečekauskui priklauso vienas didelis sklypas PRP teritorijoje, Šaipių kaime, taip pat greta dviračių tako. Tik čia jam niekaip nepavyksta „rasti“ buvusių sodybviečių liekanų. Todėl S.Trečekauskas pasiryžęs įrodyti, kad po karo sovietų karių įrengtas betoninis „dzotas“, kuriame slėpdavosi kulkosvaidininkai, galbūt yra senosios kuršininkų sodybos detalė.
Labiausiai S.Trečekauską išgarsino vadinamasis Melnragės dangoraižis. Negavęs uostamiesčio savivaldybės palaiminimo 39 arų ploto sklype prie pat kopų statyti iki 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantį rekreacinės paskirties pastatą, S.Trečekauskas pasiekė, kad detalųjį planą patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius.
Sužinoję, kad planas patvirtintas ignoruojant uostamiesčio merijos poziciją, Klaipėdos vadovai praėjusių metų spalio viduryje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, kurio vadovaujamai ministerijai yra pavaldi VTPSI. „Ketiname eiti iki galo ir teismuose pasiekti, kad tas detalusis planas būtų panaikintas“, - pabrėžė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Rašyti komentarą