Grupė Londone prieglobstį radusių rusų verslininkų rengia labiausiai korumpuotų Rusijos pareigūnų sąrašą, kurio viršūnėje turėtų atsirasti šalies premjero Vladimiro Putino pavardė. Panašu, kad šio sumanymo ištakos slypi viename didžiausių pastarojo meto Rusijos projektų – pasirengime 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms.
Kaip prieš keletą dienų paskelbė Didžiosios Britanijos leidinys „The Sunday Times“, vadinamasis Tarptautinis kovos su korupcija komitetas ketina pateikti nenuginčijamų įrodymų, kad V. Putinas iš savo šalies pavogė ir į Vakarų šalių bankus slapta pervedė šimtus milijonų dolerių. Greta dabartinio Rusijos premjero labiausiai korumpuotų pareigūnų sąraše turėtų atsidurti dar 49 jo aplinkos žmonės.
Skelbiama, kad šurmulį keliančią grupę sudaro Londone susibūrę rusų verslininkai, kurie nebesijaučia saugūs savo gimtinėje. Grupei esą vadovauja tik šį mėnesį iš Rusijos pasitraukęs buvęs statybų bendrovės „Moskonversprom“ generalinis direktorius Valerijus Morozovas.
Susitikęs su britų žurnalistais, V. Morozovas jiems paaiškino, kad bėgti jį privertė vieno iš V. Putinui artimų pareigūnų bandymai užsiimti šantažu, tačiau nenurodė šio pavardės.
Tikruosius šio verslininko motyvus galima bandyti išskaityti jo tinklaraštyje, skirtame Rusijos politikos kritikai bei korupcijos atvejų viešinimui. Naujausiame praėjusio savaitgalio įraše V. Morozovas pasakoja apie tai, kaip iš jo bendrovės praėjusio dešimtmečio pabaigoje buvo atimtas vienos iš Sočio sanatorijų statybų projektas, po ko jo kaina netikėtai šoktelėjo nuo 2,5 mlrd. (į kuriuos, verslininko teigimu, jau buvo įskaityta Rusijoje privaloma „norma“ – 15 proc. „otkato“) iki 3,5 mlrd. rublių – nepaisant to, kad jau buvo nuveikta mažiausiai 70 proc. suplanuotų darbų.
Įdomi detalė ta, kad Sočyje esanti sanatorija, neseniai atvėrusi duris, yra valdoma Rusijos prezidento reikalų valdybos. Ir jos statybas baigė tiesiogiai šiai federalinei įstaigai pavaldus „Statybų susivienijimas“.
Iš to, kaip V. Morozovas aprašė patirtą neteisybę, galima įtarti, kad labiausiai jį nustebino ne tiek tai, kad apskritai teko „tepti“ valdininkus, kas galiausiai vis dėlto nedavė trokštamų rezultatų, o tai, kad „Moskonversprom“ vietą užėmusi valstybinė įmonė šitaip akiplėšiškai, „pagal naujausius korupcinius standartus“, pakėlė galutinę projekto kainą.
Galima spėti, kad Sočyje pastatyta nauja sanatorija žiemos olimpinių žaidynių metu atvers duris į Rusiją atvyksiantiems užsienio svečiams. Todėl ir tai, kas nutiko jos statybų metu, tėra nedidelė bendro pasirengimo Sočio žaidynėms dalis, tikina V. Morozovas.
Jis mini 2010 metų incidentą, kai nedidelė audra Sočyje sugriovė ką tik pastatytą naują prieplauką, kaip dar vieną akivaizdų išsikerojusios korupcijos pavyzdį. Esą oligarchui Olegui Deripaskai priklausanti kompanija privalėjo nuodugniai ištirti jūros dugną ir įrengti papildomas apsaugos priemones, tačiau tam numatytais pinigais padengė kitus slaptus įsiskolinimus. Galiausiai Kremliaus pareigūnams neliko nieko kito, kaip prieš televizijos kameras meluoti apie „nematyto stiprumo audrą“.
„Taip statoma prie Putino. Ir ko nors pakeisti jis jau nebegali! Režimo pasiektas korupcijos lygis reikalauja vykdyti darbus ir valdyti ekonomiką tam tikromis priemonėmis, kurios pačios savaime yra tiesiog švaistūniškos – netgi nekreipiant dėmesio į neišvengiamas vagystes“, – rašo V. Morozovas.
Disidentu tapęs verslininkas pabrėžė, kad, naujausiais skaičiavimais, Sočio žaidynės Rusijai kainuos net iki 20 kartų brangiau negu praėjusios žiemos olimpinės žaidynės Vankuveryje ir nuo 6 iki 8 kartų brangiau negu šių metų vasaros olimpinės žaidynės Londone.
„Tačiau juk Londone vyks ne žiemos, o vasaros olimpiada, o tai reikalauja daugelį kartų didesnių investicijų!“ – stebisi verslininkas.
Iš tiesų šiuo metu Rusijos pareigūnai pripažįsta, kad Sočio žaidynės šaliai kainuos 41,6 mlrd. dolerių, o jų kolegos Didžiojoje Britanijoje rūpinasi, kaip sutilpti į numatytą 14,5 mlrd. dolerių biudžetą. Gal tai ir nėra toks didelis skirtumas, apie kokį kalba V. Morozovas, tačiau bendra tendencija tikrai negali nestebinti. Ypač turint galvoje, kad Rusijoje pasirengimo išlaidos, susijusios su darbininkų užmokesčiu bei kai kurių statybinių medžiagų kainomis, turėtų būti mažesnės. Tai galėtų atsverti ta aplinkybė, kad Londone organizatoriai gali pasiremti jau anksčiau egzistavusia infrastruktūra, tačiau vargu ar tai paaiškina beveik tris kartus didesnę Sočio žaidynių sąmatą, kuri per kelerius artimiausius metus turėtų dar labiau išaugti.
Galima spėti, kad V. Morozovo ir jo neįvardijamų kolegų mestas iššūkis V. Putinui didele dalimi kyla iš nusivylimo dėl pasibaisėtinai neefektyvių statybų Sočyje. Tačiau kaip jie šią Rusijos gėdą susies su pačiu šalies premjeru – vis dar neaišku. Viskas lieka paslaptyje, kol – arba jeigu – bus paskelbtas „juodasis sąrašas“.
Rašyti komentarą