Skyrybos – nelengvas periodas bet kurio žmogaus gyvenime. Jas dažnai lydi labai sudėtingi jausmai – neviltis, liūdesys, pyktis. Jų tikriausiai išvengti neįmanoma. Vienaip ar kitaip tenka išgyventi visas netekties stadijas – neigimą, pyktį, derėjimąsi, depresines būsenas, liūdesį, kol pavyksta pasiekti susitaikymą ir galiausiai priimti skyrybas, bei nusiraminti.
Taip teigia psichologė Giedrė Gutautė Klimienė, kuri, prieš kalbėdama apie tai, kaip išgyventi skyrybų skausmingiausią tašką, pirmiausia apžvelgia pagrindinius krizinius santuokos periodus:
„Paprastai pirmieji gyvenimo metai gali būti labai sunkūs, nes atsiranda kliūčių, kurių jaunavedžiai nė nesitiki. Tyrimų rezultatai rodo, kad pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais skyrybų pavojus yra ypač didelis, o kulminaciją pasiekia 2-4 santuokos metais“, – išskiria pirmąją santuokos krizę pašnekovė.
Toliau, anot specialistės, seka tapimo tėvais periodas, kuriam būdinga vyro ir žmonos naujų psichologinių vaidmenų, susijusių su tėvyste priėmimas ir derinimas, prisitaikymas prie naujo gyvenimo būdo: „Nors tai yra normatyvinis periodas, tėvystė kelia nemažą stresą. Tėvo ir motinos vaidmenys kelia daugybę reikalavimų, dėl kurių iš esmės keičiasi gyvenimas ir prie ko sutuoktiniams ne visada lengva prisitaikyti.“
Vėliau, pasak psichologės, pora gali susidurti su krize, kai vaikai tampa paaugliais: „Šis periodas – tai naujų tarpasmeninių santykių sistemos kūrimo periodas. Pirmojo vaiko paauglystė dažniausiai yra susijusi su žemiausiu pasitenkinimo santykiais tašku, šeimos gyvenimo cikle.“
Galiausiai pora gali išgyventi krizinį laikotarpį, kai vaikai palieka namus: „Šiame etape reikia performuoti visą šeimos struktūrą, nes vėl grįžtama prie dviejų asmenų santykių modelio.“
Nesiimant atitinkamų veiksmų, šios krizės gali baigtis skyrybomis. Pasiteiravome G. Gutautės Klimienės, kaip žmogui, išgyvenusiam skyrybų skausmą, vėl „atsitiesti“.
„Leisti sau išjausti visą jausmų paletę, integruoti skyrybų patirtį yra labai svarbu, kad vėliau ji netrukdytų sėkmingai gyventi. Svarbiausia – skiriantis stengtis priimti realybę tokią, kokia ji yra bei ieškoti joje naujų būdų, kelių ir džiugesio šaltinių“, – dėsto Giedrė.
Be to, ji pažymi, kad svarbu ne tik leisti sau išjausti skyrybas lydinčius jausmus, bet ir neleisti sau juose paskęsti: „Nors ir kaip tai kartais gali atrodyti sunku padaryti, svarbu stengtis bendrauti su žmonėmis, būti tarp jų, ieškoti naujos įdomios veiklos bei ieškoti naujojo gyvenimo privalumų.“
Jeigu šiuo metu skyrybas lydintys jausmai jums labai artimi, tikriausiai svajojate rasti patarimų sąrašą, kaip elgtis ir kokių klaidų nedaryti šiomis sunkiomis akimirkomis.
Ar po skyrybų likti draugais, ar kaip tik nebendrauti, vieno patarimo tikriausiai nerasite.
„Vieniems lengviau yra nutraukti viską iš karto ir nebeturėti jokių santykių su buvusiu partneriu, kitiems, atvirkščiai, norisi išlaikyti draugiškus santykius. Iš tiesų, viską nutraukus, dažnai lengviau yra nepuoselėti vilčių, nebestatyti vidinių tiltų į tą žmogų, nebekurti mintyse bendros ateities“, – aiškina psichologė.
Tačiau kita vertus, anot Giedrės, bendravimas su buvusiu partneriu, skiriantis gali būti taip pat naudingas: „Tai gali padėti pereiti iš vieno vaidmens (susituokusio žmogaus vaidmens) į kitą, vienišo žmogaus vaidmenį. Tai darant palaipsniui, pamažu, mažiau skausmingai.“
Visgi psichologė taip pat įspėja, kad šiuo atveju atsiranda daugiau erdvės nereikalingoms iliuzijoms ir viltims, kad santykiai dar atsikurs.
Taigi, kaip bendrauti išsiskyrus, recepto nėra, tačiau, jei bendravimas su partneriu vyksta tik norint jį susigražinti, tuomet kartais geriau apriboti bendravimą bent kažkuriam laikui.
Be to, pokalbio metu aptariame situaciją, kai santuoka išyra ir po kiek laiko buvę sutuoktiniai vėl susieina ir netgi antrąkart susituokia su tuo pačiu partneriu. Ar tokia santuoka bus sėkminga? Ar šiuo atveju visgi geriau pasinaudoti liaudies patarle „nelįsti antrąkart į tą pačią balą?“
„Sėkminga tokia santuoka bus tuo atveju, jei prieš tai skyrybos įvyko dėl nereikšmingų priežasčių, tai yra ne dėl esminių vertybių nesuderinamumo, o dėl nesugebėjimo konstruktyviai spręsti konfliktus. Juk to sutuoktiniai galėjo išmokti vėliau. Be to, santuoka bus sėkminga, jei sutuoktiniai padarys išvadas iš savo išsiskyrimo ir keis savo elgesį vienas su kitu“, – aiškina Giedrė.
Tačiau ji taip pat pastebi, kad tokie santykiai bus vėl nesėkmingi, jei ir toliau pora gyvens taip pat, nieko nekeisdama: „Tokiu atveju anksčiau ar vėliau jie vėl prieis prie tų pačių problemų, kurių nespręsdami vėl prieis prie santuokos pabaigos.“
Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!
Rašyti komentarą