Keturmetis susimuša darželyje su kitais vaikais ir į auklėjimo įstaigą iškviestiems tėvams labai gėda dėl tokio vaiko poelgio. Grįžus namo, jam įkrečiama beržinės košės, griežtai paaiškinant, kad „muštis negalima“. Ar toks prieštaringas tėvų elgesys nepridaro daugiau žalos, nei naudos vaiko asmenybei? Kaip auklėti vaikus – diržu ar saldainiu?
Seimo narys, dažnai pavadinamas griežtu dviejų sūnų tėvu Arūnas Valinskas pašmaikštauja, kad galbūt pirmiausia reikėtų išsiaiškinti vaiko susimušimo darželyje priežastis: „Gal kažkas įžeidė jo mergaitės garbę ir jis stojo jos ginti? Juk tada meilė pati stipriausia...“
Parlamentaras prisipažįsta vaikystėje taip pat buvęs itin aktyvus, mokyklą pradėjęs lankyti šešerių metų. Na, o iki to laiko jau buvo pažinęs įvairias bausmių formas, tarp kurių ne tik diržas, bet ir rykštės, vytelės.
A. Valinskas prisiminė įvykį, kai kartą, švenčiant jo ketvirtąjį gimtadienį, atvažiavo jo seneliai ir padovanojo dviratį. Kol tėvai su seneliais šventė, Arūnas su draugu nusprendė išsiaiškinti „kas ten viduje“ ir išardė dviratį į dalis.
„Žiūriu eina tėtis, aš jo klausiu – o kur tu eini? Tėtis sako – netoli čia, už tvartelio, reikia rykščių. Aš paklausiau kam jam jų reikia, o šis atsakė, kad tuoj pamatysiu. Aš nekreipiau dėmesio ir toliau ardžiau dviratį. Tik staiga pajutau, kad tėtis tempia mane už ausies ir tada jau „atėjo išmintis, kuri kraunama per užpakalį“, – juokiasi A. Valinskas.
Prabilus apie tai, kaip tėvai turėtų elgtis su vaiku ir kokias bausmes taikyti, jei vaikas pareiškia neisiąs į mokyklą, Arūnas tvirtina: „Aš manau, kad dėl nesusikalbėjimo su vaikais, 100 proc. yra kalti suaugusieji, bet nebūtinai tai yra tėvai. Tėvams reikėtų priskirti turbūt du trečdalius atsakomybės, o visą kitą pedagogams. Vaikas turi ne tiek girdėti, kad jį myli, kiek jaustis, kad jis yra mylimas.“
Psichologė Viktorija Grigaliūnienė pritaria Arūnui ir teigia, kad atsakyti tiksliai, kodėl vaikas nenori eiti į mokyklą yra itin sunku: „Geriausiai tai pasakytų pats vaikas. Tačiau dažniausiai yra dvi pagrindinės priežastys – kai vaikas blogai jaučiasi mokykloje (kai patiria ten patyčias, atstūmimą) ir antroji – tai protesto reakcija (pavyzdžiui, protesto prieš menką kontaktą su šeima).“
Ji tvirtina, kad visais atvejais, kai vaiko elgesys tėvams tampa neaiškiu, būtina pasišnekėti su juo, nebijoti pripažinti, kad kažką padarė ne taip bei neprarasti vilties.
Į pokalbį įsiterpia ir A. Valinskas, kuris mano, kad reikėtų paminėti ir trečią priežastį, kodėl vaikas gali kategoriškai atsisakyti eiti į mokyklą: „Jei vaikui leidžiama visiška laisvė, anarchija, tai jis pasirinks ne eiti į mokyklą, o ten – kur jam geriau, linksmiau. Jis vis tiek žino, kad nebus baudžiamas.“
Grupės „Išjunk šviesą“ lyderis Valdas Burnys taip pat atvirai pasakoja apie savo vaikystę. Grupės įkūrėjas, muzikos ir tekstų autorius teigia, kad su juo tėvai buvo griežti, bet teisingi. Vyras su šypsena lūpose prisimena vaikystės išdaigą, kai kartą su draugu pamatė ant vaistinės durų iškabą, kad joje surenka vaistažoles ir taip svajojo užsidirbti ledams.
„Pagalvojome, kad aplink labai daug trauklapių, rinkome savaitę, po to dar keturias dienas džiovinome. Nunešę į vaistinę, gavome tik rublį ir 18 kapeikų, taigi nusprendėme, kad „biznis“ prastas. Todėl... nusprendėme vogti“, – atviravo V. Burnys.
„Vogti nusprendėme po to, kai pamatėme pas kaimyną labai didelius gražius alyvinius obuolius. Tada buvo labai populiaru priduoti obuolius į supirktuves. Taigi pagalvojome, kad vogti iš kaimyno obuolius ir vėliau priduoti – bus geresnis verslas“, – juokėsi dainininkas.
Jis prisimena: „Draugas „suveikė“ maišą ir pradėjome akiplėšiškai vogti. Kai priskynėme jų maišą, įsidėjome į karučius ir važiavome link supirkimo punkto, tačiau ten mus pasitiko ... mano mama.“
„Žinote, tada gavau „daug diržo“, tačiau esu tėvams dėkingas. Be to, man buvo labai baisu, kad privertė mane nueiti ir pasisakyt tiems kaimynams, kad tai aš vogiau. Iki šiol man tai buvo didžiulė pamoka ir supratau, kad vogti yra labai negerai!“ – sako V. Burnys.
A.Valinskas taip pat prisimena neseną savo vyresnio sūnaus Arūno, kuris šiuo metu studijuoja Didžiojoje Britanijoje netikėtą sprendimą.
„Kartais pamatome sudygusias sėklas tada, kai nesuvokiame net kada mes jas pasėjome.
Ši žinia „išlindo į paviršių“ tik prieš porą mėnesių. Mano sūnus, kuris baigė jau studijas, nusprendė eiti į Lietuvos kariuomenę! Iš kur atsirado tas noras? Pasirodo, kad, kai jam buvo treji metukai, jis išgirdo, kad jo tėvas sausio13-ąją buvo parlamente ir dabar sūnus padarė tokį sprendimą“, – pasakoja A. Valinskas.
Prisiminęs, kai išgirdo apie šį vaiko sprendimą, parlamentaras nusijuokia: „Aš buvau švelniai tariant „apšalęs“, o jo močiutė vos nenumirė ir paskui dar vos nepasikorė!“
Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!
Rašyti komentarą