Mauzeris: Sūrski, jūs girdėjot, kaip nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo Degučių šeima.
Sūrskis: Kaip?..
Mauzeris: Sakau, ar žinai, kaip nukentėjo Degutienė?
Sūrskis: ...o tai jūs taip ir sakysit – Degutienių šeima, o tai dabar klaidinat žiūrovą...
Mauzeris: Jūs įsivaizduokit, kai bankrutavo „Snoras“, tai Degučių atžala... t. y. Degutienių atžala mamą keikė paskutiniais žodžiais...
Sūrskis: Tu matai, išsilavinusi konservatorių medikų šeima, o sūnus keikia mamą kaip statybininkas.
Mauzeris: Tai statybininkas ir yra... Tu gi daugiabučio nei pastatysi, nei parduosi be paskutinių žodžių... O, beje, kaip skamba tie paskutiniai žodžiai....
Sūrskis: Tai gal čia tas mongolo-totoriškas dialektas, kurį Selas pavarė į tiesioginį eterį...
Mauzeris: Ne, ne, čia ne paskutiniai, o pirmieji žodžiai. Selas nuo jų kalbą pradėjo... Paskutiniai žodžiai turi būti baisesni...
Sūrskis: Gal tie garsūs žodžiai „kirmėlynas, KGB-ynas ir šunauja“...
Mauzeris: Tai čia Liandsbergio paskutiniai žodžiai, o pas medikus konservatorius turėtų būti kitokie, kažkaip susiję su žmogaus fiziologija, anatomija, liaukų sekrecija...
Sūrskis: Palaukit, atžala yra statybininkas, tai terminologija turėtų būti mongolo-totoriška, pramaišiui su žmogaus fiziologija, anatomija ir liaukų sekrecija... Tai reiškia, atžala Seimo pirmininkei sakė... (Ketina keiktis.)
Mauzeris: (Uždengia Sūrskiui burną.) Nereikia... Mes gi „Snore“ nieko neturėjom, kam mums tie paskutiniai žodžiai...
Sūrskis: Nu jo, mūsų pinigai saugiai guli pas Petriką. Užteks ir Selo žodžių... (Ketina keiktis, Mauzeris vėl uždengia burną.)
Rašyti komentarą