„Baltiškos impresijos“ – ypatinga knyga. Ne tik dėl to, kad daugiakalbė (lietuvių, latvių, rusų, lenkų kalbomis), bet ir todėl, kad joje spausdinama publicistika, pamąstymai – itin aktualūs mums ir mūsų artimiausiems kaimynams. Vietoje to, kad jų nekęstume ar juos ignoruotume, pabandykime geriau suprasti, kas jie tokie. Pirmiausia – latviai.
Humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus (g. 1950) – bene vienintelis Lietuvoje mokslininkas, kuriam rūpi ne tik sudėtingos akademinės disciplinos, bet ir politinė, kultūrinė, socialinė mūsų ir mūsų kaimynų situacija. Tiesa, žymus mokslininkas savo tyrinėjimus pradėjo ne nuo letonikos, o nuo... pravardžių tyrinėjimo. Net pusšimtį ekspedicijų surengęs mokslininkas, 1984 metais apgynė filologijos mokslo kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“. Vėliau ji buvo papildyta ir išleista kaip be galo įdomi knyga, talpinanti bemaž 15 000 lietuvių pravardžių.
Profesorius išleido knygas „Lietuvių-latvių kalbų vadovas“ (1987, 1996, 2002), „Mūsų broliai latviai“ (1990), „Latviai“ (1995), „Lietuvių pravardės“ (1995; 2009 kaip „Lietuviškų pravardžių atvirkštinis žodynas“), „Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (2003), „Latvių kalba: gramatika ir pratimai“ (2005, 2008), „Sparnuotieji žodžiai“ (2009), „Nominacija ir identitetas“ (2009), „Lietuvių-latvių kalbų žodynas. Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (2011), „Baltiškos impresijos“ (2008, 2012).
Taip pat A.Butkus yra ir latvių-lietuvių kalbų internetinio (nemokamo) žodyno autorius. 1979 metais profesorius Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete įkūrė studentų folklorinį ansamblį (vėliau – „Uosinta“), kurį laiką jam vadovavo. 1990 metais įkūrė Vytauto Didžiojo universiteto folklorinį ansamblį.
Aktyvus Sąjūdžio dalyvis nuo 1988-ųjų, A.Butkus inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą Vytauto Didžiojo universitete, o nuo 1995 metų vadovauja šio universiteto Letonikos centrui. 2009-aisiais profesorius atliko habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Jo dėka jau du dešimtmečius vyksta Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijų universitetų studentų mainai. A.Butkus taip pat verčia latvių grožinę literatūrą, o nuo 1994 m. veikia jo įsteigta leidykla „Aesti“ mokslinei literatūrai (humanitarinei, gamtos mokslų) leisti.
Čia pristatomas „Lietuvių-latvių. Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ talpina savyje per 7000 žodžių, kurie dažniausiai minimi abiejose kalbose (sudarant naudotasi iki šiol išėjusiais lietuvių ir latvių kalbų dažnumo žodynais, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre esančiu rašytinės lietuvių kalbos tekstynu). Žodynas papildytas šnekamosios kalbos leksika. Latviams skirtas skyrius apie lietuvių akcentologijos pradmenis. Tai – dailiai, patogiai naudoti išleista knyga.
„Baltiškos impresijos“ – bene svarbiausia A.Butkaus kaip eseisto, publicisto knyga, kurioje tolerantiškai (keturiomis kalbomis) apžvelgiamos pagrindinės artimiausių šalių problemos. Straipsnių pavadinimai kalba už save: „Ar kalti latviai?“, „Rusijos ir Latvijos dialogai“, „Lietuvos ambasadoje su latviais šnekama rusiškai“, „Būtingės sindromas“, „Latviams – nusikaltėlis, Maskvai – didvyris“, „Valstybinės kalbos vartojimas – įstatymas ir tikrovė“ (ši straipsnis pateikiamas lietuviškai, latviškai, rusiškai ir lenkiškai), „Televizijų prioritetai... rusų kalbai“, „Kuria kalba šnekėsime, baltai?“, „Mes – baltai“, „Kada matysime Latvijos TV?“, „Dvi Latvijos“, „Mažasis latvių Šengenas“, „Latvijos-Rusijos sutartis: pasirašyti negalima atmesti“, „Mindaugas ir latgaliai“, „Slaviakalbis Baltijos šalių pilietis“, „Klūpanti Lietuva“, „Lietuva – lenkų šovinistų poligonas?“, „Nešventas lenkų melas“, „Nesolidari baltiškoji Lietuva“ ir kt. Straipsniai sudėti chronologine tvarka.
Kaip matome, temos aktualios. Knyga – interaktyvi, joje pateikiami skaitytojų komentarai pagyvina leidinį, suteikia jam ne tik solidumo, bet ir realybės pojūčio.
Autorius konstatuoja: „Linkėčiau Lietuvos valdžios atstovams pasimokyti iš brolių latvių valstybinio orumo nebelipti ant supuvusio praeities grėblio ir nedestabilizuoti viso regiono provokaciniais įstatymais. Juo labiau, kad Lietuvos istorija yra kur kas senesnė ir įvairesnė nei epizodinis šalies buvimas po vienu lenkišku ar rusišku stogu“ (p. 239).
A.Butkaus knygos - būtinos kiekvienam, laikančiam save lietuviu ir suvokiančiam, kad latviai yra tikri mūsų broliai.
Rašyti komentarą