Surinkti paskutinio metų ketvirčio ir visų metų statistiniai duomenys rodo, jog ketvirtadalis darbuotojų uždirbo ne daugiau kaip 880 Lt. Pernai iš Lietuvos išvyko 45 tūkstančiai gyventojų, arba 1,4 procento mažiau negu 2011 m. pradžioje. Tai maždaug Marijampolė su trupučiu.
Statistikos departamentas suskaičiavo, jog nedarbas mažėjo per visus 2011-uosius. Nedarbas šalyje sudarė 15,4 procento, arba 2,4 proc. punkto mažiau nei 2010 m. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc. punkto, o kas dešimtas jaunas (15–24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc. punkto.
Palyginti su 2010 m., mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 2,7 procento ir sudarė 2042 litus, neto (po mokesčių) darbo užmokestis – 2,5 procento ir sudarė 1592 litus. Pastebimas privataus sektoriaus darbo užmokesčio didėjimas – padidėjo 3,3 proc.ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje padidėjo 2,5 procento ir sudarė 2238 litus. Tačiau realus darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento, t. y. kainų lygis 2011 m. didėjo sparčiau nei darbo užmokestis. Nors realus darbo užmokestis nepadidėjo, darbo našumas 2011 m. ūgtelėjo beveik 6 procentais. Tam galėjo turėti įtakos žmonių noras išsaugoti darbo vietą, esant dideliam nedarbui.
Paklausta, kodėl statistika rodo, kad net ir valstybiniame sektoriuje algos pernai šiek tiek didėjo, kai vyriausybė nuolat kartoja, jog valstybiniame sektoriuje algos įšaldytos, Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė teigė, jog valstybės tarnautojams atlyginimai galėjo didėti nebent dėl didesnio darbo stažo, arba statistikoje atsispindėjo, kaip augo valstybės valdomų įmonių darbuotojų atlyginimai.
Emigravo visa Marijampolė
Statistikos departamentas suskaičiavo, jog , praėjusių metų pabaigoje gyveno 3,199 mln. gyventojų – 45,3 tūkstančiais, arba 1,4 procento, mažiau negu 2011 m. pradžioje. Tai maždaug prilygsta Marijampolei, kur gyvena 44,9 tūkstančio gyventojų. Natūrali gyventojų kaita pernai taip pat išliko neigiama.
Praėjusiais metais iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkstančiais mažiau nei 2010 m. Beveik pusę (44 proc.) visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai. Daugiausiai emigruota į Jungtinę Karalystę (47 proc. visų emigrantų), Airiją (10 proc.), Norvegiją ir Vokietiją (po 7 proc.).
Pristatydama pernykščius statistinius rodiklius, V. Lapėnienė pastebėjo, jog padaugėjo į Lietuvą gyventi grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių. Pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba triskart daugiau nei 2010 m.
Rašyti komentarą