Aukščiausiai Lietuvos valdžiai nedarbo mažinimas ir pensijų stabilumo užtikrinimas nėra prioritetas.
Lietuvoje nedarbas - skaudžiausia problema. Nedarbo lygis krašte rekordiškai aukštas, tačiau susitelkimo spręsti šią problemą tiesiog nėra, ji pamirštama aptariant aktualiausius Lietuvai klausimus aukščiausiu lygiu. Taip galima buvo teigti pernai susipažinus su Lietuvos prezidentės nuorodomis Vyriausybės veiklos prioritetams 2011 metais. Panašiai galime sakyti ir šiemet.
Du kartus blogiau
Praėjusiais metais, Eurostato duomenimis, paskelbtais vasario 1 dieną, nedarbo lygis Lietuvoje siekė 18,3 procento. Didesnis nedarbas tarp Europos Sąjungos (ES) narių tuo metu fiksuotas tik Ispanijoje - 20,6 procento. Net Latvijoje (18,2 proc.) ir Estijoje (16,2 proc.) jis buvo mažesnis. Lietuva vidutinį ES nedarbo lygį (9,6 proc.) viršijo du kartus.
Kas pasikeitė šiais metais? Vidutinis nedarbas ES šiek tik pakilo - iki 9,8 procento. Mūsų valstybės situacija pagerėjo - nedarbas sumažėjo iki 15,3 proc., tačiau visoje ES didesnis nedarbas negu Lietuvoje yra tik Ispanijoje (22,9 proc.) ir Graikijoje (18,8 proc.). Kaimynystėje esančioje Latvijoje nedarbas (14,8 proc.) vėl šiek tiek mažesnis negu Lietuvoje, Estijoje (11,3 proc.) ir Lenkijoje (10 proc.) - dar labiau mažesnis negu mūsų krašte.
Todėl, atrodytų, užimtumo klausimas turėtų būti nuolat įtraukiamas į aukščiausių Lietuvos vadovų darbotvarkes, juolab kad būtent užimtumo didinimas yra pagrindinis daugybės kitų ekonominių socialinių problemų, kurios šiandien slegia šalį, sprendimo būdas.
Tarp metų užduočių nedarbo problemos nėra
Įvertinus esamą situaciją galima buvo tikėtis, jog nedarbo mažinimo tema taps leitmotyvu prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vyriausybės susitikime, kuris vyko sausio viduryje ir per kurį buvo aptariami svarbiausi darbai šiais metais. To tikrai laukė didelė armija Lietuvos bedarbių ir daug Lietuvos pensininkų, suprantančių, kad jų gerovė tiesiogiai priklauso nuo dirbančių žmonių gerovės. Juk sukūrus daugiau darbo vietų didelė dalis dabartinių bedarbių ne tik turėtų pajamų išlaikyti savo šeimas, gebėtų padengti skolas, bet ir mokėtų socialinio draudimo įmokas, gerintų socialinio draudimo fondo finansinę padėtį.
Tačiau užimtumo, naujų darbo vietų kūrimo klausimas per aukščiausio lygio susitikimą, kaip ir pernai, visiškai nesvarstytas, apie nedarbo mažinimą net neužsiminta. Jokių minčių apie darbo vietų kūrimą kaip prioritetų prioritetą, apie sąlygų verslui gerinimą ir nedarbo mažinimą nebuvo galima išgirsti nei iš prezidentės, nei iš premjero lūpų. Tarytum tos problemos Lietuvoje nė nebūtų. Kaip matyti iš informacijos, paskelbtos po susitikimo, šio klausimo neuždavė ir žurnalistai.
Prezidentė nedeklaravo nedarbo mažinimo, kaip pagrindinės metų užduoties, Vyriausybei. Premjeras irgi kalbėjo tik apie gerus gebėjimus subalansuoti biudžetą. Kokia harmonija! Prezidentė giria premjerą, premjeras giria prezidentę. Tiesiog puiki valdžių simbiozė, tiesiog mutualizmas, teikiantis optimizmo ir užtikrinantis socialinę rimtį.
Tik skolintis ir skolintis
Tačiau norėtųsi įsigilinti į konkrečius skaičius. Kaip yra balansuojamas Lietuvos biudžetas?
Atmeskime sudėtingas fiskalinio subalansavimo, fiskalinio deficito teorijas ir kitokias įmantrybes, naudojamas deficitui įsprausti į tuos mistinius 3 procentus. Tiesiog ūkiškai, kad visiems būtų suprantama, pagalvokime, kaip šiais metais pragyvensime? Daugiau>>
Rašyti komentarą