Lietuvos rankomis naikinti Rytų diktatūrų priešininkus tampa tradicija: po to, kai Teisingumo ministerija padėjo Aleksandro Lukašenkos režimui į kalėjimą pasodinti žmogaus teisių gynėją Alesių Beliackį, Generalinė prokuratūra (GP) nusprendė perduoti Rusijai duomenis, kurie sadistiniu žiaurumu garsėjančiam Ramzano Kadyrovo režimui galėjo padėti susidoroti su daugybe žmonių ne tik Čečėnijoje, bet ir Europoje.
2011 metų kovo 21 dieną Maskvos Basmano rajono teismo teisėjas Arturas Karpovas priėmė nutartį gauti iš Lietuvos bendrovės „Elneta“ elektroninio pašto duomenis, sukauptus per 9 metus nuo 2002-ųjų birželio 16 dienos. Mat nuo tada ši informacijos technologijų įmonė retransliuoja Rusijos federalinio saugumo biuro (FST, anksčiau - KGB) persekiojamą čečėnų interneto svetainę „Kavkazcenter“, kuri šiuo metu veikia iš prieglobstį jai suteikusios Švedijos.
Netrukus šis Rusijos prokuratūros pageidavimas buvo patenkintas. Eglės Kusaitės byloje pasižymėjusio GP prokuroro Mindaugo Dūdos prašymu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė leido iš bendrovės paimti jos siunčiamus ir gaunamus elektroninio pašto pranešimus, taigi 2011 metų birželio 22 dieną policija atliko poėmį „Elnetoje“.
Tai jau antras Kremliaus pageidavimu atliktas reidas į šią Lietuvos bendrovę. Tiesa, 2004-ųjų birželio 20-ąją Valstybės saugumo departamentas (VSD) paėmė „Elnetos“ tarnybinę stotį ir nutraukė jos veiklą be jokio teismo sprendimo. Kaip vėliau pripažino visų instancijų teismai, šie VSD veiksmai buvo neteisėti. Tačiau palaiminti aukščiausiu lygiu. Mat sprendimą nutraukti „Kavkazcenter“ veiklą priėmė Valstybės gynybos taryba (VGT), kuri sušaukė skubų posėdį po to, kai Rusijos užsienio ministerija išsikvietė tuometį Lietuvos ambasadorių Maskvoje Rimantą Šidlauską ir „griežta forma iškėlė klausimą dėl čečėnų teroristų interneto svetainės“. Tuo metu VGT vadovavo prezidentas Valdas Adamkus.
Tada gėdingu priekaištu Lietuvai tapo Švedijos laikysena analogiškoje situacijoje. Kaimyninė valstybė, kurioje įsikūrė iš Lietuvos išguita naujienų agentūra, taip pat sulaukė ultimatyvių Rusijos reikalavimų, bet kategoriškai atsisakė juos patenkinti. „Mes nedarysime nieko, kas prieštarauja Švedijos Konstitucijai. Spaudos laisvė yra mūsų santvarkos pagrindas“, - sakė Švedijos ambasadorius Rusijoje Johanas Mulanderis. Jis pabrėžė nematąs jokio ryšio tarp spaudos laisvės ir teroro aktų, nes demokratinės valstybės žiniasklaida turi teisę imti interviu tiek iš ambasadorių, tiek iš teroristų.
Šįkart, anot „Elnetos“ direktoriaus Rimanto Pašio, buvo paimtas tik poros metų elektroninis paštas, kurio turinys susijęs vien su technine informacija. Nors Rusijos ir Lietuvos prokurorų raštuose nurodytas net 9 metų laikotarpis, tokių senų pranešimų bendrovė nesaugojo.
Negalima paneigti fakto, kad Lietuvos GP sutiko lengva ranka perduoti duomenis, kurie, žinant Rusijos FST veiklos metodus, neabejotinai gali sukelti grėsmę daugybės žmonių gyvybei ne tik nusikaltimais žmoniškumui garsėjančioje Čečėnijoje, bet ir Europoje. Juk gavusi naujienų agentūros elektroninį susirašinėjimą FST be didelio vargo galėtų susekti tuos, kurie teikia informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje arba slapstosi nuo režimo represijų.
Šventas naivumas
Savo veiksmus Lietuvos GP motyvavo pagalba kovojant su teroristais, mat, prašydama išduoti net 9 metų pašto duomenis, Rusijos šalis aiškino, esą tai galį būti susiję su bombos sprogdinimu Maskvos Domodedovo oro uoste 2011 metų sausio 24 dieną.
Tačiau žinomai žmogaus teisių gynėjai Oksanai Čelyševai tokiais aiškinimais neva įtikėjusių Lietuvos pareigūnų naivumas kelia siaubą.
„Rusijos valdžia antiteroristinę retoriką naudoja tam, kad pridengtų ir sustiprintų galvažudžių režimą Čečėnijoje. Todėl visi, kurie tai remia Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra šio kruvino režimo bendrininkai“, - LŽ sakė žinoma žurnalistė, 2006-aisiais pelniusi „Amnesty International“ apdovanojimą „Už žurnalistiką grėsmės akivaizdoje“.
Būtent dangstantis kova su terorizmu šiuo metu persekiojama Nižnij Novgorode veikianti organizacija „Komitetas prieš kankinimus“ (Komitetas), kuri po žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos nužudymo 2009-aisiais ėmėsi aktyviai tirti žmonių grobimo ir kankinimų atvejus Čečėnijoje. Anot O.Čelyševos, jos kolegos kuruoja mažiausiai 9 baudžiamąsias bylas, kuriose tarp kaltinamųjų yra asmenų, tiesiogiai susijusių su Čečėnijos valdžia ir artimiausia R.Kadyrovo aplinka. Viena garsiausių - Islamo Umarpašajevo pagrobimas. Nustatyta, kad jis kelis mėnesius buvo kalinamas OMON'o bazėje, kur buvo rengiamasi vėliau jį nužudyti ir pateikti tai kaip kovotojo „likvidavimą“.
Kaip atsako į savo veiklą žmogaus teisių gynėjai neseniai sulaukė naujų represijų. Šių metų sausio 19 dieną Čečėnijos OMON'o vadai pareikalavo, kad Komiteto pirmininkui Igoriui Kaliapinui būtų iškelta baudžiamoji byla, nes jis neva išdavęs kažkokias valstybės paslaptis. Sausio 21-osios naktį policija areštavo iš Čečėnijos grįžtantį Komiteto teisininką Antoną Ryžovą ir atėmė jo nešiojamąjį kompiuterį, nes jame neva gali būti duomenų apie teroristinę veiklą. Daugiau>>
Rašyti komentarą