Sekmadienio vakarą muzikinis projektas „Chorų karai“ pajudėjo dar vienu laipteliu aukščiau. Šį kartą paaiškėjo, kad pirmieji projektą turėjo palikti Klaipėdos „Jūros“ choras su Edmundu Kučinsku priešakyje. Vakaro lyderiais tapo Stano su Panevėžio moterų pataisos namų choristėmis, surinkę daugiau nei 6000 balsų.
Laida prasidėjo staigmena – vis dar atostogaujantį Vytautą Šapranauską pavaduoti pasiryžo net keturi scenos grandai: Edmundas Seilius, Marius Triu–Sabaka, Arvydas Vilčinskas ir Mindaugas Stasiulis. Jurgita Jurkutė po ilgų svarstymų išsirinko šmaikštųjį Mindaugą: „Norint vesti laidą, reikia turėti nors kiek vedėjo įgūdžių“, – juokavo šio vakaro vedėjas.
Vakaro muzikinę dalį pradėjo vakaro svečias Arvydas Vilčinskas – savo populiarumo viršūnėje išvykęs gyventi į Ameriką, bet kurio dainas iki šiol moka tiek jaunas, tiek senas. Žmonės, buvę studijoje ir prie televizijos ekrano, niūniavo jo kartu su sūnumi atliekamą dainą „Grįžtu į Lietuvą“.
Kiekvienais metais choras–nugalėtojas laimėto piniginio prizo nepasilieka sau, o skiria savo miesto įvaizdžio gerinimui arba konkrečiai organizacijai.
Pirmieji tą vakarą scenoje pasirodė grupė „Kitava“ su Šiaulių „Saulės“ studentišku choru, kurie laimėtus pinigus skirtų Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystimosi vaikų globos namų auklėtiniams ir jiems pirktų sauskelnes. Choristai, atlikę legendinį kūrinį „Lauk manęs“, sužavėjo beveik visą komisiją, kurie, skyrė maksimalius įvertinimus, išskyrus Marių Triu– Sabaką, kuris parašė devynetą.
Vilniaus krašto „Kaštoninis“ choras su savo generole Katažina vieningi – laimėtus pinigus reikėtų skirti Nemenčinės neįgaliųjų centrui, kurių lankytojai beprotiškai nori pamatyti tikrus kalnus. „Laikas“ – tai kūrinys, kurį atliko vilniečiams, į pagalbą pasikvietę maestro Virginijų Noreiką, kuris sulaukė griausmingų aplodismentų.
Kauno rajono „Božolė“ choras, atlikęs grupės „Pelenai“ „Lopšinę“ prisipažino jog, pinigus norėtų skirti savanoriškai organizacijai „Penkta koja“, besirūpinančiai beglobiais gyvūnais. Po pasirodymo Edmundas Seilius pritrūko žodžių: „Toks jausmas, kad mums, teisėjams, reikia susirinkti daiktus ir išeiti, nes dar tik antra laida, o jau toks puikus progresas“. Mariaus, priešingai, choro pasirodymas neįtikino, dėl to jis skyrė tik 8 balus.
Ketvirtieji scenoje pasirodė Klaipėdos „Jūros“ choristai. Video reportaže generolas Edmundas Kučinskas pasakojo, kad laimėtus pinigus skirtų Klaipėdos „Jaunimo“ centrui, kad kiekvienas jaunas žmogus mokytųsi šokti, dainuoti ar piešti gerai apšviestose patalpose, turinčiose labai gerą garso sistemą ir savo talentais drebintų Lietuvos padangę. Deja, jų svajonei išsipildyti šiame projekte nebuvo lemta. Klaipėdos „Jūros“ choras atliko savo generolo dainų popuri, nors po pasirodymo komisija pasigedo būtent choristų balsų, kuriuos nuslopino Edmundas.
Naujajai Akmenei ypač svarbi yra Šventos Onos bažnyčia, kuri šiemet minės savo 100-metį ir nenuostabu, kad bažnyčios bokštuose skambantys varpai jau yra kritinės būklės. Būtent jų rekonstrukcijai laimėtus pinigus atiduotų Naujosios Akmenės „Širdžių“ choras su savo generolais „ventukais“ Juozu ir Dovydu. Komisijai nepatiko choro pasirinktas Egidijaus Dragūno kūrinys ir jie skyrė tik 33 balus.
Giulija su dukra Monika šiemet vadovauja Kėdainių „Lediniam“ chorui. „Tai miestas, kuriame kartais lyja ledais, o miesto kultūros centre visada verda gyvenimas“ – taip šį miestą apibūdino Mindaugas Stasiulis. Tik į tą kultūros centrą vis rečiau užsuka jaunimas, kuriam sunku įtikti. Dėl to choristai, jei laimėtų, skirtų pinigus patalpoms įrengti, kuriose laisvai galėtų kurti, šėlti ar tiesiog gerai laisvą laiką leisti „neformalais“ save laikantys paaugliai. Pasirinkta Ovidijaus Vyšniausko daina „Išdalinau savo liūdesį“ privertė visus salėje buvusios žmones atsistoti iš savo vietų, kūrinys patiko ir teisėjams, kurie chorui skyrė 36 taškus.
Panevėžio moterų pataisos namų „Vilties“ choristės pinigus labiausiai norėtų skirti patalpoms, kuriose auga nuteistųjų mažyliai ir jų mažosioms svajonės išpildyti. Kūrinys „Mamai“ daugeliui privertė per nugaras perbėgti šiurpuliui, o pačių chorisčių akyse spindėjo ašaros.
Rašyti komentarą