Kai nerimą sukelia ilgalaikės problemos, pavyzdžiui, piniginės, jį vadiname rūpesčiu. Kai netikėtai atsiduriame pavojuje, tarkim, persisveriame per uolos kraštą ar išsigąstame įsiutusio šuns, patirtas nerimas vadinamas baime, teigia Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja Alina Aleksienė. Tačiau egzistuoja ir baimės, vadinamos fobijomis. Tai baimės tų dalykų, kurie nėra pavojingi ir daugeliui žmonių nesukelia jokių nepatogumų.
Anot gydytojos A. Aleksienės, fobijos ne tik verčia žmogų vengti to, kas jam kelia nerimą, tai ją dar labiau stiprina. Žmogus tampa perdėtai atsargus, nors puikiai supranta, kad jam niekas negresia ir dėl savo baimės gali kvailai atrodyti, tačiau susivaldyti nepajėgia.
Pasak specialistės, maždaug 1 iš 10 žmonių Lietuvoje patiria varginamą nerimą ar fobijas, tačiau dažniausiai niekada nesikreipia pagalbos. Tuo tarpu Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos vargina nuo 10 iki 13 proc. gyventojų.
Baimių kilmė
Michaelas Clarksonas, parašęs knygą „Kaip įveikti baimes“ („Alma littera“), nagrinėjo ir baimių atsiradimo priežastis. „Mumyse visuose yra nerimo ir specifinių baimių, paveldėtų iš mūsų tolimųjų, prieš milijonus metų gyvenusių protėvių. Tai tamsos baimė, svetimųjų (potencialių užpuolikų) baimė, baimė būti vieniems (t. y. kitų neapsaugotiems) ir mirties baimė“, – sako M. Clarksonas. Anot jo, šios instinktyvios baimės padeda išsaugoti mūsų rūšį.
Kita dalis baimių, kaip kad kraujo, stomatologo, aukščio, yra perduodamos paveldėjimo būdu iš kartos į kartą. Tačiau tai nereiškia, kad baimė pasireikš be išimties visiems palikuonims. Baimes galima ne tik paveldėti, bet ir išmokti. Dažniausiai baimės išmokstamos tada, kai tėvai, norėdami apsaugoti vaikus, sako, kad reikia bijoti vieno ar kito dalyko. Taip pat su vienos ar kitos rasės žmonių baime: tėvai ar seneliai parodydami, kad nekenčia ar bijo vienai ar kitai rasei priklausančių žmonių, tą baimę perduoda ir ateities kartoms.
Dar vienas iš baimės šaltinių – traumuojanti patirtis. Pavyzdžiui, patyrusi sunkią avariją praeityje moteris su siaubu gali reaguoti į menkutę eismo nelaimę arba apskritai bijoti vairuoti automobilį. Psichologė Edita Čekuolienė vienoje iš savo paskaitų studentams yra pasakojusi apie atvejį, kai moteris beprotiškai bijojo eiti per tiltą, tačiau niekas nesuprato kodėl, mat tam realių priežasčių nebuvo. Per konsultacijas išaiškėjo, jog vaikystėje ji eidama tiltu pamatė skenduolį ir taip smarkiai išsigando, jog psichologinė trauma virto baime eiti per tiltą.
Reakcija į baimę
Kaip reaguosime į baimę keliančią situaciją, priklauso nuo mūsų genų, išsiauklėjimo, amžiaus, patirties ir net nuo nuotaikos ar situacijos. Psichologijos profesorė Karen Matthews teigė, kad „kiekvieno iš mūsų reakcijos į baimę mechanizmas yra unikalus – jis priklauso nuo nervų sistemos ypatybių, išauklėjimo, požiūrio į gyvenimą, savigarbos. Yra žmonių, kurių reakcijos į baimę mechanizmas yra nepaprastai jautrus ir per dieną „reaguoja“ į 30 ar net daugiau situacijų.“
Visi gimstame turėdami vadinamąjį „nerimo“ geną, bet jo ilgis skiriasi. Kuo šis genas trumpesnis, tuo mažiau organizmas išskiria raminamojo hormono serotonino.
Reakcija į baimę keliančias situacijas priklauso ir nuo to, kuris iš smegenų pusrutulių aktyvesnis. Tų, kurių kairysis smegenų pusrutulis aktyvesnis, paprastai į baimę reaguoja ne taip jautriai. Aplinka, kurioje užaugome, taip pat turi nemažą vaidmenį – paprastai tie vaikai, kurie jautė meilę, bet ne perdėtą globą, linkę į gyvenimą žvelgti drąsiau. Lytis taip pat lemia gebėjimą susidoroti su baimėmis. Vyrai paprastai geriau susitvarko su fizinėmis baimėmis, o moterys – su socialiniais iššūkiais.
Kaip įveikti baimę
Knygos „Kaip įveikti baimes“ autorius Michaelas Clarksonas pateikia patarimų, kaip reikėtų elgtis užplūdus baimei:
- Jei nuspręsite, kad jūsų nerimui nėra priežasties (jis liguistas), pamėginkite jį išsklaidyti meditacija, muzika, humoru.
- Jei nerimui yra racionali priežastis, susidarykite planą ir imkitės veiksmų sunkumams įveikti.
- Kuo daugiau sužinokite apie savo baimes ir palengva pratinkitės prie situacijų, kurių bijote. Pavyzdžiui, jei jus kamuoja aukščio baimė, pratinkitės kasdien bent vienu žingsniu arčiau prieiti prie balkono krašto. Toks metodas vadinamas elgesio terapija.
- Efektyviausius būdus fobijai gydyti gali pasiūlyti psichoterapeutas arba psichologas, todėl geriausia pagalbos kreiptis į profesionalus.
Rašyti komentarą