Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprendė, kad kurti ar nekurti parlamento laikinąją komisiją, kuri tirtų situaciją nacionalizuotame banke „Snoras“, pirmadienį spręs pats Seimas.
„Dėl Seimo pirmininkės kreipimosi galiu pasakyti, kad jis nebuvo svarstomas. Taip nutiko dėl to, kad išsiskyrė nuomonės dėl kreipimosi vertinimo. Tik galėčiau pasakyti, kad toliau jau pereiname kiekvienas prie savo politinių vertinimų. Manau, kad ir opozicija, ir pozicija tai komentuos skirtingai.
Šiuo atveju niekas nekvestionuoja teisės inicijuoti tyrimo komisijas. Aš manau, kad reikia tirti ir kuo daugiau tirti. (...) Tačiau nuo komiteto rekomendacijų niekada nepriklausė ir nepriklausys Seimo apsisprendimai, kurie daromi salėje. Šiuo atveju, kai buvo tos iniciatyvos, taip jos ir lieka“, – po uždaro NSGK posėdžio, kuriame dalyvavo Lietuvos banko (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD), Generalinės prokuratūros (GP) atstovai, žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
„Mes už tai, kad būtų labai sąžiningai ir atvirai ištirta (situacija „Snore“ – Alfa.lt), nes nematau pavojaus, kad tie klausimai užduodami. Problema ta, kaip paskui bus interpretuojami atsakymai. O pavojus tas, kad gali būti interpretuojama taip, kad (bus teigiama, jog galima – Alfa.lt) perkelti atsakomybę (dėl banko „Snoras“ griūties – Alfa. lt) valstybei, visiems mokesčių mokėtojams“, – komiteto sprendimą motyvavo A. Anušauskas.
Anot NSGK vadovo, VSD pateikia politinio sprendimo priėmėjams žvalgybinę informaciją dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, bet VSD nekomentuoja Seimo narių, parlamentinių partijų politinių diskusijų, kaip geriau spręsti valstybei iškilusius klausimus.
A. Anušausko teigimu, klausimo, ar galima kurti Seimo laikinąją komisiją dėl situacijos „Snore“, ar pastarosios komisijos veikla nesukeltų pavojaus nacionaliniam valstybės saugumui ir jos interesams, svarstyme, VSD pasielgė būtent taip – tik pateikė žvalgybinę informaciją.
VSD generalinis direktorius Gediminas Grina taip pat patikino, kad jokių patarimų apie parlamento laikinosios komisijos dėl situacijos „Snore“ sudarymo NSGK nedavė.
„Mes komitetui tiesiog pasakėme, kad nelabai Valstybės saugumo departamentui priderėtų nurodinėti tautos išrinktiems atstovams, kaip jie turėtų elgtis“, – sakė G. Grina.
Alfa.lt primena, kad Seime sausio 19 dieną turėjo būti svarstomas opozicijos inicijuotas siekis parlamente sudaryti tyrimo komisiją, kuri įvertintų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų kontrolės efektyvumą ir situaciją nacionalizuotame banke „Snoras“, tačiau šį klausimą boikotavo valdantieji ir kreipėsi į Seimo NSGK, kad jis ištirtų tokios idėjos atsiradimo aplinkybes, tokios iniciatyvos galimą kenkimą Lietuvos interesams.
Sausio 30 dieną, pirmadienį, Seimas turėtų rinktis į neeilinę sesiją, kurios metu svarstys minėtą opozicijos iniciatyvą.
Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam bankui „Snoras“ iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją. Nurodoma, kad banke trūksta daugiau nei 3 mlrd. Lt vertinamo turto.
„Darbietė“ Graužinienė: Audito komitetas neturi pakankamai įgaliojimų tirti „Snoro“ istoriją
Penktadienį Seimo Audito komiteto narė L. Graužinienė atmetė kaltinimus, metamus šiam komitetui, dėl neveiksnumo. Anot politikės, praėjusių metų lapkričio 17 d., iš karto po Vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snorą“, Seimo Audito komitetas susirinko į neeilinį posėdį, kuriame buvo svarstoma nepriklausomo auditoriaus išvada dėl 2010 m. „Snoro“ finansinės ataskaitos. Aptikęs nemažai pažeidimų, komitetas priėmė sprendimą kreiptis į generalinį prokurorą ir prašyti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nustatytų visuomenės ir valstybės teisėtų interesų pažeidimų atliekant banko auditą. Taip pat buvo priimtas sprendimas prašyti Audito ir apskaitos tarnybos ištirti atliktą auditą, o Finansų ministerijos – kreiptis į „Snorą“ auditavusią bendrovę „Ernst & Young“ dėl vidinio patikrinimo organizavimo.
„Sausio viduryje į Audito komitetą kreipėsi Seimo pirmininkė, pavesdama atsakyti, ar banko „Snoras“ bankroto administratoriaus atlyginimas už darbą bei UAB „Ernst & Young“ pateiktos išvados apie banko „Snoras“ 2010 m. finansinę padėtį yra teisingos ir pagrįstos. Vykdydamas šį prašymą, Audito komitetas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką, prašydamas iki sausio 27 d. pateikti atitinkamus dokumentus, būtinus komiteto išvadai parengti.
Nors visi šie veiksmai buvo atlikti laiku, akivaizdu, kad išsamiam „Snoro“ veiklos tyrimui jų nepakanka. Deja, veikdamas savo kompetencijos ribose, imtis papildomų veiksmų ir atlikti išsamų „Snoro“ veiklos tyrimą Seimo Audito komitetas negali, nes tam neturi pakankamai įgaliojimų, kurie turėjo būti suteikti Seimo laikinajai komisijai“, – pareiškė L.Graužinienė.
Seimo pirmininkė Degutienė: Seimo nariai turėtų sudaryti komisiją dėl „Snoro“
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, anksčiau sakiusi, kad laikinoji parlamentinė komisija dėl „Snoro“ veiklos gali pakenkti teisėsaugos darbui, penktadienį pakeitė poziciją ir paragino parlamentarus tokią komisiją įkurti.
OPOZICIJA: DEGUTIENĖS SŪNUS PASIDENGĖ KREDITĄ
DEGUTIENĖ DĖL BUTKEVIČIAUS TEIGINIŲ KREIPĖSI Į GP
Vasiliauskas: klausimų apie Seimo narių interesus, susijusius su „Snoru“, negavau
Penktadienį Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame buvo analizuojamas opozicijos siekis suburti laikinąją tyrimo komisiją dėl situacijos banke „Snoras“, žurnalistus patikino, jog klausimų apie Seimo narius, kurie galėjo būti susiję su „Snoru“, nesulaukė.
„Aš turiu savo asmeninę nuomonę (apie iniciatyvą Seime suburti laikinąją komisiją dėl situacijos „Snore“ – Alfa.lt ), bet nemanau, kad aš ją viešai turėčiau komentuoti. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Mes, kaip atskaitinga Seimui institucija, paklusime bet kuriam sprendimui“, – penktadienį po uždaro NSGK posėdžio, kuriame buvo išanalizuota Valstybės saugumo departamento (VSD), Lietuvos banko (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pateikta informacija, žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
MAZURONIS GALĖJO DISPONUOTI SAVO MOTINOS SĄSKAITA „SNORE“
KUODIS: SEIMO KOMISIJĄ TURĖTŲ SUDOMINTI SEIMŪNŲ SĄSKAITOS „SNORE“
OPOZICIJA INICIJUOJA TYRIMĄ DĖL „SNORO“ ADMINISTRAVIMUI SKIRTŲ 80 MLN. LT
SEIMAS KURS KOMISIJĄ DĖL „SNORO“ BANKROTO PRIEŽASČIŲ
Jis patikino, kad iš NSGK klausimų apie su „Snoru“ galimai susijusius Seimo narių interesus nesulaukė.
V. Vasiliaukas tikino savo pozicijos apie opozicijos iniciatyvą suburti laikinąją komisiją nenorintis pateikti, nes ją jis esą „išdėstė riboto naudojimo dokumente“. Kiek vėliau LB vadovas visgi pripažino nepritariantis idėjai kurti situaciją „Snore“ tirsiančią komisiją.
„Norėčiau atskirti teisinius ir politinius procesus. (...) Seimo laikinoji komisija yra politinis procesas“, – teigė V. Vasiliauskas.
Pasak NSGK pirmininko A. Anušausko, LB komitetui pateikė informaciją apie „Snore“ pinigus praradusių kreditorių struktūrą.
Nacionalizuotame banke „Snoras“ vidutiniškai 8 tūst. litų vertės obligacijas, sertifikatus turėjo 11,5 tūkst. žmonių. Pastarųjų vertybinių popierių bendra suma siekia 47 mln. litų. Skaičiuojama, kad tarp kreditorių yra 235 milijonieriai.
„Būkime atviri ir sąžiningi. Kas stovi už šitų pinigų? Ne 47 milijonai yra valstybei ir mokesčių mokėtojams didžiausia problema. Iš tų 1,2 milijardo litų pusė yra užsienio rezidentų, tai yra užsienio piliečiai, kita pusė – Lietuvos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Politiko vertinimu, eiliniai mokesčių mokėtojai neturėtų savo pinigais padengti stambiųjų „Snoro“ kreditorių finansinių praradimų.
„Jeigu žmonės nusiperka kokį nors sukežusį laivą ir jis nuskęsta, kodėl turi būti visi kalti aplinkui, bet ne jie“, – palyginimą pateikė A. Anušauskas.
Mazuronis: Degutienės kreipimasis – antidemokratiškas
„Komitete mes išklausėme informaciją apie situaciją „Snoro“ banke ir nė vienas iš dalyvavusių ir pateikusių informaciją dalyvių nerado, neįvardijo nė vieno klausimo iš 13, kurie yra pateikti laikinosios tyrimo komisijos (dėl situacijos „Snore“ – Alfa.lt), kuris galėtų kelti kažkokią grėsmę valstybės stabilumui“, – kalbėjo uždarame NSGK posėdyje dalyvavęs Seimo opozicijos lyderis, vienas iš idėjos kurti laikinąją Seimo komisiją, tirsiančią situaciją nacionalizuotame banke „Snoras“, iniciatorių Valentinas Mazuronis.
Anot jo, laikinoji komisija nesiektų „Snoro“ problemų perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių.
„Po šito susitikimo aš esu tikras, kad nėra jokių argumentų arba jokių rimtų pagrindimų, dėl ko šita komisija negalėtų būti kuriama“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderis.
Pasak V. Mazuronio, parlamento vadovės I. Degutienės kreipimasis į NSGK, kad šis ištirtų laikinosios komisijos dėl situacijos „Snore“ iniciatyvą ir nustatytų, ar tokia komisija nekels pavojaus Lietuvos nacionaliniam saugumui, buvo nesvarstytas, nes jis esą buvo „antidemokratiškas“.
„I. Degutienė kviečia savo kolegas iš valdančiosios daugumos sausio 30 dienos neeiliniame posėdyje balsuoti už Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą. Šį sprendimą Seimo pirmininkė priėmė, nenorėdama, kad jos atžvilgiu opozicijos paskleista dezinformacija ir toliau būtų siejama su labai opia valstybei ir visuomenei banko „Snoras“ bankroto byla ir keltų politinį nestabilumą“, – teigiama penktadienį išplatintame pranešime.
Tai I. Degutienė pareiškė po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė neteikti jos prašytos rekomendacijos dėl tyrimo komisijos sudarymo.
Praėjusią savaitę Seimo pirmininkė tvirtino, kad politikų įsikišimas į bankrutuojančio banko „Snoras“ veiklos tyrimą gali pakenkti Lietuvai. Anot jos, Seimo komisijos sudarymas būtų daugiau politinė akcija, jai dirbant būtų daug politikavimo, kuris pavojingas bankų sistemai.
„Iš tokios komisijos gali būti daugiau žalos nei naudos“, – sakė ji praėjusią sausio 19-ąją, argumentuodama, kodėl iš Seimo posėdžio darbotvarkės reikėjo išbraukti klausimą dėl „Snoro“ komisijos sudarymo.
Seimas pirmadienį renkasi į neeilinę sesiją ir vėl svarstys, ar priimti opozicijos inicijuojamą nutarimo projektą, siūlantį parlamentarams tirti „Snoro“ bankroto aplinkybes.
Seimas jau kelis kartus balsavo prieš laikinosios parlamentinės komisijos, kuri tirtų „Snoro“ bankroto aplinkybes, sudarymą. Parlamentinės komisijos reikalauja Seimo opozicijai priklausantys parlamentarai.
Bankroto byla bankui „Snoras“ iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
Rašyti komentarą