Penktadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesijoje paaiškėjo į Maskvą pabėgusios penkiakovininkės Donatos Rimšaitės likimas. 57 sesijoje dalyvavę įvairių sporto šakų federacijų atstovai nusprendė neleisti Rusijos pilietybę praėjusiais metais įgijusiai lietuvei startuoti Londono olimpiadoje po Rusijos federacijos vėliava.
Už šį sprendimą balsavo 49 nariai, susilaikė 7, o prieš balsavo 1. Balsavimo rezultatas turėtų supykdyti Rusijos atstovus, kurie dėl neigiamo sprendimo žadėjo kreiptis į arbitražo teismą Lozanoje (Šveicarija).
Rimšaitė: ilgiuosi namų ir tėvynės
D. Rimšaitė atsiuntė laišką, kuriame išdėstė, kodėl nedalyvaus posėdyje bei pasirinkimą atstovauti Rusijai: „Gaila, tačiau Asamblėjos sesijos metu negalėsiu kreiptis su prašymu asmeniškai, nes dalyvausiu sveikatos patikrinime. Todėl prašau šį klausimą peržiūrėti man nesant. Sportas – mano gyvenimas, tačiau nutiko taip, kad dėl santuokos 2010 metų pabaigoje persikrausčiau gyventi į Maskvą. Gyvenamosios vietos pakeitimas išskirtinai dėl asmeninių priežasčių sukėlė srautą negatyvios informacijos, kuri itin neigiamai atsiliepė mano sveikatos atžvilgiu. Niekada neatsisakiau Lietuvos pilietybės, kaip teigia žiniasklaida, ir visada jaučiau padėką šaliai, kurioje išaugau kaip sportininkė ir kurios garbei aukojau jėgas varžybose.“
Prie salės durų sėdėjo D. Rimšaitės mama, kuri bendraudama su žiniasklaida liejo ašaras ir laukė sprendimo. Ji rankose laikė telefoną, kuriuo veikiausiai skambino savo dukrai ir pranešinėjo naujienas.
Kiek po vidurdienio netikėtai į gen. Asamblėjos posėdį nusprendė atvykti pati D. Rimšaitė, nors prieš tai atsiuntė raštą, kuriame teigė, kad negalės dalyvauti, nes tikrinsis sveikatą. Sportininkė informavo, kad nori pasirodyti salėje ir pasisakyti visų narių akivaizdoje.
Po ilgų diskusijų nuspręsta leisti D. Rimšaitei įžengti į salę ir dalyvauti sprendime. Supykęs dėl tokio sprendimo iš salės išėjo KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, kuris teigė, kad balsuoti negali, nes D. Rimšaitė jau neegzistuoja.
Posėdyje žodį suteikus pačiai D. Rimšaitei, ji teigė, kad išvyko iš Lietuvos dėl meilės ir jos tikslas yra šeima. Penkiakovininkė pažymėjo, jog ilgisi tėvynės, tačiau meilė kitam žmogui yra svarbiau.
„Lengviau nubausti, o ne išklausyti. Čia išgirdau daug neteisybės. Išvykau dėl asmeninių priežasčių, nes myliu savo vyrą. Esu moteris, kurios tikslas – šeima. Sportinė karjera nesitęs ilgai, todėl bandau save dalyti pusiau. Skaudu, kad užsitraukiau savo šalies nemalonę. Pasaulyje daug pavyzdžių, kai sportininkai nėra smerkiami. Neatsisakiau savo vardo ir pilietybės. Visi žinos, kad esu kilusi iš Lietuvos. Artimiausi žmonės žino, kad ilgiuosi namų ir tėvynės, tačiau meilė kitam žmogui yra svarbiau“, – kalbėjo sportininkė.
Sporto pasaulio atstovų pasisakymai apie Rimšaitę
Šiuolaikinės penkiakovės prezidentas Viktoras Majauskas buvo kategoriškas, teigdamas, kad, jeigu D. Rimšaitei bus leista dalyvauti Londono olimpiadoje, jis atsistatydins.
„Rimšaitė apgavo ne tik trenerį, LTOK, bet ir Grybauskaitę. Jaunieji sportininkai nori lygiuotis į Zadneprovskį, Asadauskaitę, Krungolcą. Nemanau, kad jie norės lygiuotis į Rimšaitę. Žmogus pamynė sporto prasmę, todėl balsavimas turi būti vienareikšmiškas. Jeigu balsavimo rezultatai bus palankūs Rimšaitei, aš atsistatydinsiu“, – ryžtingai kalbėjo V. Majauskas.
Sidnėjaus olimpiados aukso medalio laimėtoja šaulė Daina Gudzinevičiūtė sakė: „Nevadinčiau jos išdavike. Nematau čia jokios tragedijos. Tas išvykimas buvo panašesnis į pabėgimą. Jeigu mes leisime Donatai startuoti Londone, nugalės ne chartija, o stiprieji. Aš balsuosiu prieš.“
Nepriklausomybės signataras ir advokatas Kazimieras Motieka sakė: „Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pasitraukusi iš Lietuvos sportininkė su LTOK šio klausimo neaptarė. Toks elgesys neatitinka chartijos 42 straipsnio nuostatos, todėl sportininkės ir Rusijos reikalavimas neatitinka sportinės moralės. Kviečiu visus prisiminti 1988 metų visuomenės nuotaikas ir balsuoti vedamiems ryžto, kuris lydėjo nepriklausomybės siekimo metu. Palikime vergo dalią vergui, kaip dainavo Vytautas Kernagis. Aš tikrai balsuosiu prieš.“
Olimpinis penkiakovės vicečempionas Stasys Šaparnis sakė: „Negaliu toleruoti tokio elgesio, nes LTOK išsprendė visas jos problemas. Darau išvadą, kad Maskvos veikėjai ir Putino draugai sakė, jog padės viską sutvarkyti. Gali būti tik vienas balsavimo variantas – prieš. Leisdami jai dalyvauti olimpiadoje mes sumažinsime Asadauskaitės šansus.“
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis teigė: „Kiek dar pergalių turi iškovoti Alekna ar Krupeckaitė, kad sulauktų tokio dėmesio? Mes prieš pusę metų padarėme klaidą. Tada reikėjo priimti sprendimą, kurį, ko gero, priimsime šiandien. Tada Donata galėtų ramiai ruoštis kitai olimpiadai, o mes dėmesį sutelkti į kitus klausimus.
Dabar reikia priimti teisingą ir racionalų sprendimą Lietuvai. Donata nėra nusikaltėlė, tačiau žinojo, kokios bus tokio poelgio pasekmės. Ji žinojo ir tai, kad tik išimties tvarka galės dalyvauti Londono olimpiadoje. Sportininko išėjimas yra ta pati emigracija. Sportininkas yra žmogus, o po 10 metų daugelis baigs karjerą ir reikėtų savęs paklausti, ar padarome viską, kad sportininkai būtų patenkinti. Donata yra tarsi akmenukas į tvenkinį, tad reikia savikritiškai pažiūrėti, ar pas mus viskas yra gerai, ar viską padarėme, kad ateityje daugiau tokie dalykai nepasikartotų.“
LTOK Generalinės asamblėjos gairės
Prasidėjus posėdžiui pirmiausia tylos minute buvo pagerbti mirę LTOK garbės nariai. Sporto muziejaus apdovanojimą iš Artūro Poviliūno rankų gavo Pranas Majauskas. Auksiniu olimpiniu žiedu apdovanotas garbės narys profesorius Stanislovas Stonkus, Virgilijaus Aleknos treneris Žygimantas Žimakauskas, parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas, kuris švenčia savo 60 metų jubiliejų.
LTOK vykdomojo komiteto ataskaitoje patvirtintos lėšos Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadoms. Pažymėta, kad 2011 metais įvyko visi planuoti sporto renginiai Lietuvoje. Pristatyta, kad dalyvauti kitų metų Sočio žiemos olimpiadoje pretenduoja 15 sportininkų iš mūsų šalies.
Revizijos komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla atliko patikrinimus LTOK fondo nutarimuose, ataskaitose ir surašė pažymą. Buvo atliktas detalus 2011 metų finansinės ir ūkinės veiklos patikrinimas. Taip pat domėtasi apskaitomis ir pinigų likučiais. Atskleista, kad bankrutavusiame „Snoro“ banke įšaldyti 6 milijonai litų. Galutinė ataskaita teigia, kad LTOK skolų neturi.
LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis pristatė 2012 metų programą. Svarbiausi metų akcentai – Londono olimpiada, 2014 metų Sočio žiemos olimpinės žaidynės ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiada. Bus organizuojami trenerių, vadybininkų, gydytojų kursai ir įvairių renginių organizavimas.
Rašyti komentarą