Airių roko grupė „U2“ su pasimėgavimu stebi albumo „The Joshua Tree“ sėkmę, skaičiuodama uždarbį iš per metus parduotų keturiolikos milijonų kopijų įrašų. Madonna antrojo pasaulinio turo metu apskrieja visą pasaulį nuo Čikagos ir Paryžiaus iki Tokijo. Tais pačiais metais, pirmosios penkios kada nors įrašytos „The Beatles“ plokštelės perleidžiamos CD formatu, o charizmatiškasis atlikėjas Prince iškart po naujo albumo pasirodymo nutraukia jo platinimą. Būtent taip 1987-ieji įstrigo pasauliniuose muzikos istorijų metraščiuose. Tuo tarpu Lietuvos muzikologai šiuos metus mena kaip avangardinės muzikos grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ gimimą. Atlikėjai briliantinių dantų iš muzikos nesusidėjo, tačiau taip pripildė kūrybinį bagažą, kad kovo 17 dieną klube „New York“ vyksiantį 25-ojo gimtadienio koncertą žada būti ypatingu.
Prieš gerą mėnesį jaukiuose Vilniaus loftų rūsiuose kompanija pristatė šviežutėlę kompaktinę plokštelę „Live“. Į ją sugulė 2009 metais LRT Didžiojoje radijo studijoje įrašytas gyvas pasirodymas. Tuomet „Opus 3“ tiesiogiai transliuotas, o vėliau porą metų paslaptingai dingęs įrašas, atgaivintas CD formatu pasirodė grupės 25-ojo gimtadienio išvakarėse. Jauniesiems nestandartinės muzikos mylėtojams albumo pristatymas tapo įdomiu atradimu, o seniems gerbėjams dar kartą priminė grupės istoriją. Tą pačią, kaip du talentingi vaikinukai, kadaise bandė išrasti originalų garsų ir meno sąskambį. Vilniaus senamiesčio veikėjas, avangardinio kino kūrėjas Artūras Barysas-Baras ir dailininkas, muzikantas Artūras Šlipavičius – Šlipas aplink save greit subūrė nemažą „kreivos“ muzikos mėgėjų būrelį. Nieko keisto – scenoje jie kriokdavo, šėliodavo, improvizuodavo tiek paprastomis roko gitaromis, tiek indiškais, kiniškais ar kitų egzotiškų šalių instrumentais. Jie buvo įdomūs, nestandartiški ir laužė nusistovėjusius standartus.
Prieš septynerius metus mirus vokalistui Artūrui Barysui – Barui, pankrokiška energija niekur nedingo. Net muzikos kritikas Ramūnas Zilnys, kalbėdamas apie „I.V.T.K.Y.G.Y.G.“ kūrybą, ironiškai šypsosi ir deklaruoja mintis, jog tai skirta „gąsdinti ne tik Radžio, bet ir Andriaus Mamontovo gerbėjus“.
Rašyti komentarą