Mauzeris: Sūrski, jūs gi esat pasikaustęs įvairiose gyvenimo srityse, gal jūs galit man paaiškinti, kas yra diversifikacija...
Sūrskis: O kam jums to reikia? Nu, vat aš jums išaiškinsiu, kas tai yra, ir kas pasikeis?
Mauzeris: Nežinau, kas pasikeis, bet ore sklando mintis, kad visi, kas ruošiasi nešti pinigų maišą į banką, turi diversifikuoti riziką...
Sūrskis: Nu ką, atsisukime į klasikus – apie bankus reikia mokytis iš bankininkystės klasikų. Ir ką gi mes turime lietuviškoje padangėje.
Mauzeris: Nausėda.
Sūrskis: Ne, ne, ne... Nausėda dar jaunas, dar jo idėjos gali apsisukti 180 laipsnių kampu. Tokių metų jis dar gali emigruoti į Australiją, atsidaryti krokodilų fermą ir tapti žinomiausiu pasaulyje moteriškų rankinukų siuvėju.
Mauzeris: Nu, gerai... tada Šarkinas.
Sūrskis: Vo, čia tai klasika. Lietuvos bankinės sistemos bitė motinėlė. Diversifikuokite savo riziką taip, kaip ją diversifikavo Šarkinas, ir lošite nepralaiminčią partiją...
Mauzeris: O kaip jis diversifikavo savo pinigus?
Sūrskis: Čia ir gudriausia. Šarkinas diversifikavo ne pinigus, o gimines. Dukra Sigita įsidarbino „Nordea“ banke, o žentas Artūras – SEB banke... Trys bankai niekada nežlunga vienu metu...
Mauzeris: O tai kur Šarkino pinigai?
Sūrskis: Kur pinigai, klausia pelė. Žmogus buvo didžiausias Lietuvos bankų prižiūrėtojas, jis žino, kaip viskas prižiūrima. Todėl pinigus diversifikuoja: dalį laiko kojinėje, dalį – trilitriake, o trečiąją dalį – „Erškėčių paukščių“ knygoje stambiom kupiūrom...
Mauzeris: Doleriais?
Sūrskis: Aišku, doleriais. Jis gi dirbo Lietuvos bankų prižiūrėtoju...
Rašyti komentarą