Prie NATO vykdomos oro policijos misijos Baltijos šalyse būtų vertinga prisidėti Aljansui nepriklausančioms Švedijai bei Suomijai, siūlo Briuselio laikraštis „European Voice“.
„Abiejų šalių saugumo rūpesčiai yra tokie patys kaip ir likusiame Baltijos regione. Sunku įsivaizduoti scenarijų, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai iškilus grėsmei, Švedija ir Suomija galėtų tai stebėti tik iš šalies. Joms kaip Europos Sąjungos (ES) narėms taip pat galėjo Lisabonos sutarties nuostata dėl solidarumo“, - rašo laikraštis.
Be to, kaip teigia rašinio autorius, NATO planai ginti Baltijos šalis priklauso nuo bendradarbiavimo su Švedija ir kiek mažesniu mastu - su Suomija, o oro erdvės ir jūros stebėjimas jau dabar yra glaudžiai susijęs su NATO.
Kita vertus, anot „European Voice“, pačios Baltijos šalys tokią iniciatyvą vertina atsargiai, nes tai galėtų būti suprasta kaip NATO nesugebėjimas užtikrinti saugumo, o Lietuva, Latvija ir Estija nenori atrodyti kaip pakraštyje esančios izoliuotos NATO šalys, kurioms reikia specialių saugumo priemonių.
Publikacijos autoriaus nuomone, šiuos dalykus galima suderinti - pavyzdžiui, švedų ir suomių karinių pajėgų nariai galėtų dalyvauti NATO pratybose, šių šalių lėktuvai galėtų skristi kartu su NATO šalių, o NATO lėktuvai galėtų lankyti Švedijos ir Suomijos bazes.
Šį mėnesį Lietuvoje viešėjęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) atsargiai įvertino galimybę, kad jo šalis prisidėtų prie oro policijos misijos Baltijos šalyse.
„Iki šiol trijų Baltijos šalių interesas buvo turėti šią misiją išskirtinai NATO rėmuose. Pažiūrėkime, kas šiuo atžvilgiu vyks toliau, mes nenorime įsitraukti konkrečiai į šias diskusijas“, - žurnalistams Trakuose sakė C.Bildtas ir pabrėžė, kad jos šalis „dėl istorinių priežasčių“ nėra NATO narė.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tvirtino, kad išsamiau dėl oro policijos bus galima kalbėti po gegužę Čikagoje įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
Lietuva, Latvija ir Estija neturi pajėgumų užtikrinti savo oro erdvės apsaugą, todėl juos pasikeisdamos kas kelis mėnesius suteikia kitų Aljanso šalių pajėgos. Nuo pat misijos pradžios ją vykdantys naikintuvai yra dislokuojami Lietuvos karinių oro aviacijos pajėgų bazėje Šiauliuose.
Baltijos šalys siekia, kad ši NATO misija taptų ilgalaike, t.y. be konkrečių laiko apribojimų. NATO partneriai sprendimą dėl to turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
Tačiau kai kurie pareigūnai sako, jog kol kas realesnė galimybė yra, kad misija bus pratęsta iki 2018 metų, o ne neribotam laikui.
Rašyti komentarą