Premjeras Andrius Kubilius mano, kad parlamentarai, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis ištirtų, ar įstatymų pataisos, susijusios su banko „Snoras“ nacionalizavimu ir jo bankroto procedūra, neprieštarauja Konstitucijai, atstovauja stambiųjų banko kreditorių, kurie gali būti susiję su buvusiais „Snoro“ savininkais Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu, gretas.
„Opozicija, parlamentarai įsitraukia į tą pačią gretą, nežinia, už kokius atlyginimus, ir ruošiasi daryti viską, kad mokesčių mokėtojai prisiimtų ant savo pečių naštą dar sumokėti porą milijardų tiems kreditoriams, kurių reikalavimų negalima patenkinti“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.
Trečiadienį parlamentaras, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis pranešė, jog Seimo opozicijai priklausančių socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ frakcijų atstovai KT prašo tirti, ar nebuvo pažeista Konstitucija keičiant įstatymus dėl bankroto procedūrų pritaikant pataisas banko „Snoras“ atvejui.
Pasak V. P. Andriukaičio, KT turėtų išsiaiškinti, ar reikėjo keisti jau nustatytas sąlygas, kaip elgtis bankroto įmonės atveju ir kokiu tikslu jos buvo pakeistos. Seimo narys tikino, kreiptis į KT parlamentarai nutarė, kai to jų paprašė „Snoro“ kreditoriams atstovaujanti asociacija.
Premjeras baiminasi, kad, jeigu KT atsižvelgs į Seimo narių kreipimąsi, gali nukentėti Lietuvos mokesčių mokėtojai.
„Bus pasiektas rezultatas, kad stambiųjų kreditorių, net ne Lietuvos rezidentų, o kai kurių stambiųjų kreditorių, susijusių su Antonovu ir Baranausku (buvę „Snoro“ akcininkai – Alfa.lt), reikalavimai bus perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių“, – aiškino A. Kubilius.
Nacionalizuoto banko „Snoras“ pertvarkai reikalingus teisės aktus Seimas priėmė praeitų metų lapkričio viduryje, kelis pakeitimus – dar vėliau. Tačiau kai kuriomis pataisomis nebuvo pasinaudota, nes vėliau pasigedus itin daug turto nuspręsta inicijuoti jo likvidavimą.
Degutienės puolimas – negarbingas
Generalinė prokuratūra (GP) trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimų neteisėtų finansinių operacijų „Snoro“ banke po jam iškelto bankroto.
Tyrimo metu „bus tikrinama viešoje erdvėje paskleista informacija, jog po bankui „Snoras“ iškelto bankroto, šioje bankrutuojančioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos“, sakoma prokuratūros pranešime spaudai.
Tyrimo imtasi po to, kai Seimo pirmininkė Irena Degutienė praėjusią savaitę kreipėsi į GP dėl Seimo nario socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teiginių, esą kažkas iš valdančiųjų giminaičių bankrutavusiame banke „Snoras“ atliko neleistiną operaciją.
Tuo metu socialdemokratai taip pat kreipėsi į GP, pateikdami turimus duomenis ir informaciją, su prašymu pradėti tyrimą, ar nebuvo padarytas galbūt neteisėtas poveikis „Snoro“ bankroto administratoriui.
Žiniasklaidoje pranešta, esą didesniu nei apdraustas indėliu paskolą padengti galėjo Seimo pirmininkės sūnaus G. Degučio įmonė „Novoresta“. Seimo pirmininkės sūnus savo ruožtu tokius pranešimus neigia, tvirtindamas, jog priešingai, jis netgi padvigubino savo sąskaitą banke dieną iki jo veiklos sustabdymo.
Tuo tarpu ministras pirmininkas, I. Degutienės bendrapartietis A. Kubilius, tokį opozicijos elgesį vadina negarbingu.
„Man tai kai kurie dalykai tiesiog kelia pasipiktinimą, nes (vyksta – Alfa.lt) visiškai nepagrįstas, negarbingas ir, mano įsitikinimu, nepadorus Irenos Degutienės puolimas. Opozicijos lyderis Mazuronis reikalauja, kad Irena Degutienė atneštų ir jam pateiktų sūnaus (...) verslo dokumentus... Trūksta žodžių, kaip galėčiau įvardyti tokį elgesį“, – sakė A. Kubilius.
Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
Rašyti komentarą