Ar paprastas Europos Sąjungos (ES) pilietis supranta, ką reiškia euro krizė, klausia Vokietijos savaitraštis „Stern“ ir paprastai paaiškina tiems, kuriuos domina pasaulio įvykiai.
- Kas šiuo metu išgyvena didžiausią krizę: euras, bankai ar prasiskolinusios valstybės?
- Visi po truputį. Krizė prasidėjo nuo Airijos, kuri įsiskolino, norėdama padėti savo bankams. Po to Graikija prisipažino klastojusi ataskaitas. Artėja momentas, kai stambieji investuotojai jau nebepasitikės Europos šalių vyriausybių obligacijomis.
- Kas kaltas dėl krizės?
- Euro kūrėjai antrą žingsnį žengė prieš pirmą. Paprastai finansų ir ūkio politiką formuoja valstybės vyriausybė. Nors euro zonos narės turi bendrą valiutą, jos neturi bendros ūkio ir finansų politikos, todėl pašlijo drausmė. Dėl mažesnių euro palūkanų valiutos sąjungos dalyvės, tokios kaip Graikija ir Italija, galėjo skolintis daugiau nei anksčiau. Ir tuo pasinaudojo.
- Ar valstybės skolos - blogas dalykas?
- Priklauso nuo to, kam skiriami pinigai. Jei valstybė investuoja į mokyklas ar kelius, šalies ekonomika stiprėja. Bet jei skolintais pinigais mokamos palūkanos, vis mažiau lieka mokykloms ar keliams, nukenčia šalies gerovė. Nėra „tinkamos“ skolų dydžio ribos. Mastrichto sutartyje numatyta, kad skolos neturi viršyti 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Keturios iš 17 euro zonos valstybių šią ribą perkopė.
- Kodėl staiga vyriausybių vertybiniai popieriai tapo nepatikimi?
- Ekspertai mano, kad Graikija sužlugdė iliuziją, jog euro zonos valstybės gali sumokėti savo skolas. Šiuo metu jie abejoja ir dėl kitų ES narių. JAV ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai didina pinigų emisiją ir taip grąžina skolas. Europos centrinis bankas (ECB) to (dar) nedaro.
- Kaip finansuojamos valstybės skolos?
- Pasirūpinant kredito įsipareigojimų neįvykdymo draudimu. Kreditoriui bankrutavus, moka draudimas. Sąvoka „draudimas“ gali klaidinti, nes, kad įsigaliotų kredito įsipareigojimų neįvykdymo draudimas, nebūtina valstybei suteikti kreditą. Tai į žirgų lenktynes panašus procesas: nereikia būti žirgo savininku, kad galėtum statyti už galintį laimėti žirgą. Spekuliantai prisiperka vertybinių popierių tikėdamiesi, kad valstybei neįstengus grąžinti kredito atsakomybę perims draudimas. Valstybei patiriant sunkumų, draudimo vertė didėja. Šiuo metu spekuliantai paskalomis mėgina sunkinti valstybių krizę, kad padidintų savo popierių vertę.
- Ką reiškia euroobligacijos?
- Euroobligacijos būtų bendri euro zonos valstybių vyriausybių vertybiniai popieriai (VVP). Įsiskolintų jau ne atskiros, o visos ES narės. Yra įvairių pasiūlymų, kaip euroobligacijos turėtų veikti. Vien Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pateikė net tris. Vienas jų skelbia, kad tik turtingos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ar Olandija galėtų išleisti bendras vyriausybines obligacijas, siekdamos gauti pinigų valstybėms, kurioms gresia bankrotas. Šio pasiūlymo trūkumas - bendra atsakomybė pažeidžia ES sutartį. Daugiau>>
Rašyti komentarą