Šių metų pradžioje socialinės rizikos šeimos Alytaus rajone gavo dovaną iš vietos valdžios. Alytaus rajono savivaldybės taryba skyrė 17 tūkst. litų gyventojams, norintiems gydytis nuo alkoholizmo. Idėjos autoriai tvirtino, kad Alytaus rajone itin daug socialiai pažeistų šeimų, kuriose girtaujama. Jei pavyktų bent vieną iš jų „sugrąžinti į teisingą kelią“ – būtų didelis laimėjimas. Tuo tarpu skeptikai kraipo pečiais ir abejoja, ar vietos gyventojai pasinaudos šia ypatinga dovana.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas papasakojo, kad idėja rašyti ir teikti projektą gimė tada, kai į savivaldybę kreipėsi verkdamas vyras, sakydamas, jog turi problemų dėl alkoholio ir bijo prarasti vaikus.
„Nuvažiavęs pas juos, pamačiau, kad tai ir yra problema – girtauja abu tėvai. Pamačius tokią aplinką, kenčiančius vaikus sukilo tėviški jausmai. Tada ir nusprendžiau imtis iniciatyvos ir jiems padėti. Palydėjau juos pas specialistus ir savo lėšomis padėjau gydytis“, – atviravo meras.
Jis prisiminė: „Praėjus pusmečiui po užsikodavimo nuo alkoholio, pamačiau rezultatą – situacija gerėja. Toks pagerėjimas toje šeimoje, paskatino imtis iniciatyvos ir platesniu mastu – paprašiau rengi paraišką.“
A. Vrubliauskas neslėpė, kad komisija pirmą kartą išgirdusi pasiūlymą skirti lėšų gyventojų gydymui nuo pražūtingos priklausomybės, žvelgė į tai skeptiškai. Visgi įsigilinę į problemą komisijos nariai pasisakė „už“ vienbalsiai.
„Šiais metais pateiktas projektas jau patvirtintas, žmonės kreipiasi patys, o kiti, socialinių darbuotojų dėka yra įtraukiami į laukiančiųjų gydytis sąrašą. Šiai misijai dabar yra skirta 17 tūkst. litų“, – neslėpė džiaugsmo A. Vrubliauskas.
Anot pašnekovo, projekto esmė ir tikslas – padėti žmonėms, įklimpusiems į alkoholio liūną ir pasistengti, kad jie po gydymo nepalūžtų: „Šiuo metu Alytaus rajone 131 šeima įrašyta į rizikos šeimų sąrašus, 80 iš jų yra girtaujančios. Labai tikiuosi, kad tokios iniciatyvos imsis ir kitos Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės, nes žmonės nori išbristi, tik dažniausiai nežino kaip.“
Ne paslaptis, kad moterys, gyvenančios šeimose, kur vyras piktnaudžiauja svaigalais, dažniausiai apie savo problemas nelinkusios šnekėti garsiai. Jos savo skaudžius išgyvenimus palieka už namų durų, nes bijo vis dar neigiamos aplinkinių reakcijos.
44-erių Jolanta Rainska – moteris, išdrįsusi papasakoti savo gyvenimo, kuriame netrūko ne tik džiaugsmingų, bet ir širdį veriančių išgyvenimų, istoriją. Pašnekovė puikiai žino, ką reiškia gyventi šeimoje, kurioje girtaujama. Ji su priklausomu nuo alkoholio vyru santuokoje pragyveno 23 metus ir susilaukė net 4 vaikų.
„Savo pavyzdžiu ir karčia patirtimi noriu pasakyti visoms moterims, kurios gyvena su alkoholikais, jog jų auka yra beprasmė. Gyvendama su alkoholiku moteris nustoja būti moterimi, žmogumi, o galiausiai ir motina. Taip nutiko ir man“, – atviravo Jolanta.
Ji papasakojo, kad nors bėgant metams vyras vis labiau klimpo į alkoholizmo liūną, ji prie to pripratusi ir susitaikiusi su tokiu gyvenimu. Tačiau dabar tai vadina didžiule klaida: „Praradau nuovoką kaip tai kenkia mano vaikams! Vaikams buvo gėda, o ypač tada, kai jie buvo paaugliai. Vaikai nesivedė namo draugų. Vyresnioji dukra, pamačiusi, kad ir kitose šeimose tėvai geria, pasijuto ne tokia vieniša – juk ir kiti gyvena su tokia problema.“
Jolanta prisipažino, kad iš tiesų vyras vaikų akyse turėjo tėvo statusą tik iki to laiko, kol jie buvo mažiukai ir nesuprato kas vyksta.
„Gyvendama su vyru, po kurio laiko, pradėjau gyventi tarsi dvigubą gyvenimą. Su vyru nebesilankėme viešoje erdvėje, nelankėme giminaičių, nėjome iš namų. Tolimesni žmonės net nenutuokė, koks tas mano gyvenimas yra iš tikrųjų“, – neslėpė pašnekovė.
Turbūt ne viena moteris, gyvenanti su girtaujančiu vyru, atpažįsta J. Rainskos išgyventus jausmus: „Vyras lyg ir buvo, bet visada jaučiausi viena. Daug kartų buvo kalbėta apie skyrybas, bet visi tie kartai baigdavosi eiliniais pažadais pasitaisyti ir nebegerti. Niekada nežinojau, kokį vyrą rasiu namie ir, ar jį iš vis rasiu.“
„Iš pradžių kelių dienų išgėrimai būdavo kartą per pusmetį, o vėliau jie vis dažnėjo. Pastaraisiais metais ciklas tapo tokiu: dvi savaitės blaivios, kitos dvi neblaivios. Dažnai būdavo ir taip, kad išvažiuodavo nieko nepasakęs ir dingdavo kelioms dienoms“, – pasakojo moteris apie kasdienybę gyvenant su alkoholiku.
Ji teigė, kad vyro aplinkiniai gailėjo ir darbdaviai laikydavo jį darbe tik dėl to, kad jis turėjo didelę šeimą – žmoną ir mažus vaikus.
Kas paskatino moterį po tiek metų visgi pasirašyti skyrybų prašymą?
„Bandėme kodavimą, lankėmės pas bioenergetiką, bet visi tik „pinigus plėšė“. Kartą nuėjome pas tikrai profesionalų psichiatrą ir jis pasakė man, kad nėra jokių šansų, kad vyras pasveiktų ir netgi atsisakė jį gydyti. Tuomet ieškodama pagalbos vyrui, radau pagalbą sau ir vaikams – per visą gyvenimą pirmąkart ramiai pakalbėjau su vyru ir paprašiau palikti namus“, – pasakojo pašnekovė apie savo nelengvą apsisprendimą, pakeitusį jos ir vaikų gyvenimus.
„Dabar gyvenu viena ir auginu vaikus. Jaučiu ramybę, bet taip pat ir padvigubėjusią atsakomybę“, – užbaigė pokalbį J. Rainska, tikėdamasi, kad taps pavyzdžiu bent vienai moteriai, gyvenančiai šeimoje, kur alkoholio kvapas nesvetimas.
Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!
Rašyti komentarą