Raimondas Paulsas... Jis sukūrė žvaigždes iš Alos Pugačiovos, Laimos Vaikulės, Valerijaus Leontjevo. Jie kilo dainuodami MAESTRO dainas. Pernai per šv. Kalėdas R. Paulso ir A. Pugačiovos gyvenimuose įvyko dar vienas sutapimas: ji ištekėjo už trisdešimčia metų jaunesnio Maksimo Galkino ir įsikraustė gyventi į pilį, o jos maestro neteko viso gyvenimo santaupų – milijono latų, arba 5 milijonų litų, kuriuos nušlavė banko „Snoras“ griūtis.
Duodamas išskirtinį interviu TV3 laidai „Paskutinė instancija“, maestro R. Paulsas visai netikėtai atves į savotišką lietuviškos ir latviškos bankininkystės „Bermudų trikampį“. „Čia – banko „Snoras“ pastatas, o čia – „Parex“ (kitas staiga bankrutavęs ir nacionalizuotas bankas – R. J.). Kaip gyvena jo šeimininkai Karginas ir Krasavickij?.. Viskas ten nutilo, o jie gauna didelius pinigus iki šiol... Bankas buvo nacionalizuotas, o šeimininkai gauna milijoninius procentus.“
„Parex“ banko nacionalizavimas prieš kelerius metus – lyg staiga pakilusi žaliuzė – atskleidžia galimas banko „Snoras“ nacionalizavimo ir vėlesnio sunaikinimo tikrąsias priežastis.
„Rusai juk nekvaili. Dabar pasaulyje jie viską supirkinėja. Jie turi labai daug pinigų. Dabar rusų prašo, kad jie Europą gelbėtų...“ – vaikščiodamas Rygos senamiesčiu pasakoja R. Paulsas. Jis nėra koks nors ypatingai tuo klausimu informuotas žmogus, tačiau, dėliodamas dėlionę iš to, kas viešai žinoma, užveda ant kelio, atkreipdamas dėmesį į esmę. „Kaltų nėra!“ – pastebi maestro.
„Jie pavogė mūsų pinigus – tiesiog pavogė. Kas kaltas? Jie man sako: „Jūs turite žinoti, kur dedate savo pinigus.“ Jei tas finansų ministras, kai sakė tuos žodžius, būtų truputį arčiau – būčiau jam trenkęs“, – sako R. Paulsas. Maestro juk pinigus laikė buvusiame Latvijos taupomajame banke, kurį ne kas kitas, o valdžia pardavė Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui.
Pastarasis čia – antrinis. O štai Antonovas – įdomesnis. Tai jo pastangomis „Snoro“ indėlininkų nemenki pinigai buvo pigiai paskolinti ir pradingo su Rusijos prezidentu siejamoje Sergejaus Polonskio „Mirax group“. Geltonu Antonovo bolidu su lipduku „Snoras“ bankas“ ant šono važinėjosi V. Putinas.
Tačiau kaltų nėra! Kai žlugo „Krajbanka“, pareigūnei, kuri pasirašė po Latvijos taupomojo banko pardavimu, buvo leista tyliai atsistatydinti. Visai kaip mūsų Reinoldijui Šarkinui, kuris leido „Snorui“ su jo kioskais būti savotišku Taupomuoju Lietuvoje. O juk daug kas tą Šarkiną norėtų matyti sėdintį...
Taigi. Latvijos valdžia pardavė „Krajbanką“ žmonėms, galimai aptarnaujantiems ne šiaip Rusijos verslo, bet su Kremliumi susijusio Rusijos verslo interesus. Ar tai – atsitiktinumas? Ne. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Latvija yra ketvirta pasaulyje pagal negrynų dolerių apyvartą. Iš 30 Latvijos bankų 80 proc. dirba su Rusija ir NVS. „Parex“ čia buvo lyderis: per jį, kaip per antrinę „stotelę“, į ofšorus keliaudavo iš milžiniškų Rusijos įmonių išplauti pinigai. Tie pinigai po to grįžta į Rusiją kyšių pavidalu, naudojami ginklų prekyboje, rengiant perversmus ar... statant rūmus Rubliovkoje. Dar jie grįžta kaip parama rusų „patriotinėms“ organizacijoms Baltijos šalyse.
Bet galai vandenyje. Latvijos bankų priežiūra buvo akla, kaip ir lietuviškoji. Širdis sudrebėjo, kai JAV federalinė valdžia uždraudė savo bankams aptarnauti „Parex“ operacijas. Ar tas pats nutiko ir „Snorui“? O gal ir dar vienam bankui, kurio savininkas nors kalba su akcentu, bet save vadina „vieninteliu lietuviu“? Čia jau – tabu. Šito klausinėti negalima, nes valdžia labai pyksta. Prieš tai leido Antonovui, Karginui ir Krasavickiui Lietuvoje išdykauti, o dabar pyksta...
Kodėl pyksta? Menkutė detalė, prasprūdusi į viešumą. Įsivaizduokite: V. Adamkus, tada dar veikiantis Prezidentas, važiuoja ant „oranžinės revoliucijos“ barikadų, stoja greta Viktoro Juščenkos, nuodais subjaurotu veidu. O tuo metu kito Viktoro – Janukovičiaus – rinkimų kampanija finansuojama per „Parex“ banko Vilniaus filialą...
Kažkas turėjo rimtai supykti. Lietuvos banke jau seniai turėjo laukti revizijos. Jame jau seniai turėjo būti kalbama, ar iš tiesų Lietuvai, vejantis Latviją, saugu tapti savotiška Šveicarija Rusijos pinigams. Tai, kad norisi, kad knieti, aišku. Bet ar saugu? Ar užteks jėgų apginti tokią specializaciją pasauliniame „darbo pasidalijime“?
„O jūs žinojote, kad tai – rusiški pinigai?“ – klausiame nuliūdusio ir įširdusio R. Paulso. „Kaip turėjau tai žinoti? Tai bankas, kuriame laikiau pinigus dvidešimt metų... O kas leido tą banką parduoti?.. Būtent ta Komisija (bankų priežiūros – R. J.), kurios pirmininkė gaudavo algą – penkiasdešimt tūkstančių litų, o po to ji ramiai atsistatydino... Ramiai... tiesiog atsistatydino.“ Visai kaip mūsų Šarkinas.
„O jums rankos drebėjo, kai sužinojote?“ – įkyri žurnalistė tardo Rusijos estrados megažvaigždžių kompozitorių. „Ne, o kam? Aš gyvenu padoriai... Turiu puikią mašiną, gerą butą, viską turiu, bet tas mano turėjimas turi ribas ir mano poreikiai turi ribas. Niekada nestatysiu daugiaaukštės pilies su liftais kaip Galkinas. Ten jie Maskvoje, Rubliovkoje, kitaip gyvena... Mano kolega nusipirko butą Niujorke už penkiasdešimt milijonų dolerių... Bet man to nereikia, aš negaliu sau leisti, bet ir poreikio neturiu. Aš gyvenu čia Latvijoje...“ – sako maestro ir tvirtina, kad nepagailėtų 10 procentų savo prarastų pinigų, kad sužinotų tiesą apie tuos, kurie pavogė 90 procentų.
„Paskutinė instancija“ ketvirtadienį 19.40 val. per TV3.
Rašyti komentarą