„Vynas mane visada nuveda į lovą, – paklaustas, kur jį nuvedė naujojo serialo „Vyno kelias“ kūrybiniai ieškojimai ir ko šiame seriale – džiaugsmo ar skausmo – bus daugiau, smagiai pajuokauja šio serialo scenaristas Edvinas Kalėda.
Tačiau tuoj pat surimtėjęs patikina, kad tas kelias nuvedė jį į Gruziją, o pats serialas bus ypatingas, kupinas pavojų ir begalinės meilės, dėl kurios jaunas žmogus aukoja viską, net pasiryžęs mirti už mylimąją. Vynas, pasak Edvino, liesis, tačiau su saiku. Juk neįmanoma papasakoti apie Gruziją, sukurti kiną ignoruojant vyno kultūrą. O dėl skausmo? „Kam tas skausmas? Man nepatinka rašyti apie skausmą. Nebent pastebint juokingas jo puses, pavyzdžiui, eina žmogus skandintis su akmeniu po kaklu, o tas akmuo nutrūksta ir skaudžiai užgauna jam koją... “ – juodojo humoro dozę pažeria Edvinas.
Dar vienas „Vyno kelio“ scenaristas – Londone gyvenantis populiarusis gruzinų rašytojas Aka Morčiladzė. Judu – naujas kūrybinis tandemas? Kokie dalykai jums abiems priimtini, artimi? Kuris už ką atsakingas?
Aka kontroliuoja gruzinišką serialo liniją, tačiau siužetą kuriame kartu. Sakyčiau, artima abiems tai, kad sutampa mūsų požiūriai. Žmogus ar kokia situacija, - beveik visada mūsų nuomonės sutampa. Ir, aišku, bendražmogiškos vertybės yra tos pačios – tai, kas jaudina jį, jaudina ir mane. Iš pradžių tai kiek stebino. Įsivaizdavau, kad vienas geriausių gruzinų rašytojų, modernistas turėtų būti cinikas, tačiau Aka, sakyčiau, yra vyriškai jautrus, gerai valdantis plunksną, todėl jis ir pelnė didžiulę skaitytojų simpatiją.
Gruzinui A. Morčiladzei, ko gero, nesvetimas humoro jausmas. Jums taip pat?
Manau, kad ir man kartais pavyksta sukelti žiūrovui šypseną. Juk dirbau prie serialo „Moterys meluoja geriau“, o ten, manau, sukūriau keletą komiškų personažų. A. Morčiladzės humoro jausmas – ypatingas. Sakykime, jei lietuviškose scenose dažnai randi žodžius „verkė, ašaros“, tai gruziniškame scenarijuje dažnai sutinkamas žodis „ juokiasi“. Stengiuosi ir aš dažniau vartoti šitą žodį.
Kas Judu suvedė? Likimas, draugai, internetas?
Būtinybė. Tiesiog turėjo kažkas seriale atstovauti gruzinišką pusę, todėl Gruzijos prodiuseriai pasikvietė Londone gyvenantį Aka. Bendraujame per „Skype“ programą.
Jūs irgi smarkiai nesiviešinate, nors gyvenate Lietuvoje. Kodėl prisistatote slapyvardžiu?
Ai, čia sena istorija. Buvo laikas, kai reikėjo kažkaip atkreipti dėmesį į save, „įeiti“ į rinką, tai ir pasirinkau slapyvardį, nerodžiau savo veido, slėpiausi po idiotiška kauke – tai, manau, ir suveikė. Nelaikau save geru rašytoju. Man tiesiog pasisekė pasirinkti temas ir pataikyti „į dešimtuką“. Dabar, kai atsigręžiu atgal, minusų nematau nė vieno. Vieni pliusai. Beje, A. Morčiladzė – irgi slapyvardis. Jis irgi du metus nesirodė viešumoje, visi spėliojo kas tas Aka? O Aka sėdėdavo šalia spėliotojų ir klausydavosi gandų apie save. Bet visgi reikėtų sutikti, kad kažką turi turėti, ne vien talentą slapstyti nuo skaitytojų. (Juokiasi.)
Kodėl žvilgsnis nukrypo į Gruziją? Nostalgija, sentimentai ar norisi būti „karštame taške“ – juk Gruzija konfliktuoja su Rusija.
Aš į šitą konfliktą nesikišu. (Juokiasi.) Seriale nėra vietos nei karo temai, nei politikai. Kodėl – Gruzija? Šito reikėtų klausti serialo prodiuserio Rolando Skaisgirio. Jis seniai šitą idėją puoselėjo, aš nelabai tikėjau, jog pavyks, bet kaip visada R. Skaisgiriui pavyko. Tai didelis iššūkis mūsų kompanijai. Man – ir nostalgija, ir sentimentai. Iš arčiau susipažinau su gruzinų aktoriumi Vano Dugladze. Buvo ir vyno, ir tostų... Gruzinų neįmanoma nemėgti – su jais linksma, galima ir paliūdėti, nes jie jautrūs gyvenimui. Jie dar niekur neskuba taip, kaip mes, lekiame per penkis darbus. Jie tebevertina tai, kas tikra: šeima, vyriška draugystė ir turi stiprų savigarbos jausmą. Man tai patinka.
Domitės gruzinų kultūra ir papročiais?
Gilinuosi į mažiausias detales ir nepaliauju stebėtis. Įsivaizduokite – vestuvės su gruziniškais papročiais. Jei brolis pasakys sesei: „Tu už jo netekėsi“, tai taip ir bus! Rašydami scenarijų su Aka bendradarbiaujame būtent šiais, kultūriniais klausimais.
Nebijote rizikuoti kurdamas scenarijų serialui? Juk gruzinai turi pasaulyje garsų kiną.
Nebijau. Be to dirbu su gruzinų rašytoju, tad ir atsakomybė dalijasi pusiau. Kitas momentas – mes kuriame ne kiną, o TV serialą, o šiam žanrui reikalavimai kitokie – svarbu žiūrovas.
Ar galite atskleisti būsimo serialo siužetą? Kur vyksta veiksmas? Kokia būsimo serialo „vinis“? Kiek serijų planuojama sukurti?
Siužeto negaliu atskleisti. Sekite anonsus. (Juokiasi.) Veiksmas vyksta Lietuvoje ir Gruzijoje, Vilniuje ir Tbilisyje bei kitose patraukliose Gruzijos vietose. Serialo „vinis“, manau, bus meilė, meilės istorija. Čia nieko naujo nesugalvosi – karas ir meilė tai amžinos temos, kurios jaudina skaitytoją ar žiūrovą. Galiu pasakyti tik tiek, kad meilės istorija – kvapą gniaužianti: vieną dieną būsimasis jaunikis nuotakai padovanos deimantus, kitą – naują automobilį, dar vėliau – butą, turizmo agentūrą, ir tik tada išdrįs pasipiršti...
Kas vaidina seriale? Aktorės ir aktoriai? Lietuviai ir gruzinai? Kokia kalba visi bendrauja?
Man sunku būtų visus aktorius ir aktores išvardinti, tačiau, kiek girdėjau, gruzinų pusėje sutelktas stiprus aktorių kolektyvas. Ir Vano Dugladzė, vaidinantis Sandro, į Vilnių atvažiavusį studijuoti jaunuolį, tikrai gerai atlieka savo darbą. Dėl kalbos nėra kliūčių: gruzinai tarpusavyje bendraus gruziniškai, jei gruzinas ir lietuvis – tuomet angliškai, o žiūrovas girdės sinchroninį vertimą.
Rašydamas scenarijų prieš akis matėte herojų, vaidinamą Sandro? Būna, kad aktoriui vaidmenį kuriate specialiai?
Herojus stengiuosi įsivaizduoti visada, nes jie į serialą patenka turint omney būsimus siužeto vingius, svarbu, kad ir išvaizda kalbėtų pati už save. Bet nėra buvę, kad specialiai kokiam aktoriui kurčiau vaidmenį. Jei aktorius nepritampa, tada jį „išsiunčiame“ kur nors į užsienį ar „numariname“. (Juokiasi.) Tačiau būna, kad aktorius, atlikęs epizodinį vaidmenį, lieka seriale ne vieną sezoną, nes gerai vaidina.
Ką oficialiai atsakote aplinkiniams, klausiantiems kur dingo vienas ar kitas personažas?
Mano aplinkoje nėra tokių klausinėtojų. Rašau kiekvieną dieną, niekur nelandžioju, tik iki parduotuvės ar bankomato. (Juokiasi.) Dėl ko dingsta vienas ar kitas personažas? Tai žiūrėk, aktorės gimdo, kitų veiksmo linijos išsemtos, nebėra kas veikti seriale, su kuo tik įmanoma susipyko ir niekas su jais „kalbėtis“ nebenori. Įvairių būna aplinkybių, visų čia ir neišvardysi.
Kas padiktuoja lokacijų vietas – Jūs ar režisierius?
Scenaristai ir prodiuseriai numato lokacijų vietas. Režisierius tokiais niekas neužsiima.
Ar dažnai tenka pasipykti su režisieriumi, aktoriais, savavališkai keičiančiais scenarijų?
Scenaristas turi sukurti istoriją, o režisierius turi ją pasakoti. Todėl ginčų beveik nebūna, būna diskusijos, kaip vieną ar kitą sceną padaryti geresnę, įtaigesnę. Aišku, pasitaiko pakeitimų, tačiau nebekreipiu į juos dėmesio. Vis dėlto režisieriaus žodis turi būti paskutinis.
Ar pats dalyvaujate filmavimuose? Pykstate po jų, nemiegate?
Nėra kada dalyvauti filmavimuose, nes scenarijus rašomas nuolat, todėl visą laiką skiriu darbui ir miegui. Kai nesiseka rašyti, paguliu lovoje dvi– tris valandas, o jei nepavyksta užmigti, vėl einu rašyt. Ir taip jau penkeri metai – vieną serialą baigi rašyti, tą pačią dieną jau sėdi prie kito.
Rašyti komentarą