„Kokia prasmė planuoti dieną, jei situacija nuolat keičiasi?“ – paklaustų nemėgstantis disciplinos. Mes neketiname įrodinėti, kad jūsų gyvenimas apsaugotas nuo permainų, tuo labiau kad būtent pokyčiai kaip tik ir padeda mums judėti į priekį. Visas planavimo puikumas slypi tame, kad daug ką galima iš anksto numatyti.
Planavimas padeda sistematizuoti visus veiksmus, kurie reikalingi tikslams pasiekti. Daug kas mano, kad tai per daug sudėtingas užsiėmimas ir todėl sąmoningai jo vengia. Jeigu atsisakysite darbotvarkės kūrimo, manydami, jog praleisite laiką naudingiau spręsdami savo einamąsias problemas, tai jums niekada nepavyks pakankamai suvaldyti situacijos.
Kai galva plyšta nuo slogių minčių, stengiatės atidėti planavimą geresniems laikams. Atrodo, dar truputį, ir ateis lauktas palengvėjimas, išsispręs svarbūs ir neatidėliotini reikalai, atsiras truputis laisvo laiko. Susidaro įspūdis, kad jūs atidedate planavimą kaip atsarginį variantą.
Ir taip kiekvieną dieną atsisakydami blaivios situacijos analizės ir ateities tikslų nustatymo, iki kaklo užsikasate savo problemomis, kurių daugumą pagimdė ta pati klaidinga taktika.
Greičiausiai turite svarių priežasčių (aišku, jūsų supratimu svarių) atidėti planavimą ateičiai. Štai kai kelios iš tokių sulaikančių priežasčių.
1. Tikriausiai neturite pakankamų įgūdžių planuoti ir nežinote, nuo ko pradėti.
2. Galbūt gąsdina griežti įsipareigojimai, kuriuos primes planas.
3. Tikriausiai atrodo, kad tikslingiau gaišti laiką ne galimos ateities apžvalgoms, o užsiimti tuo, kas neduoda jums ramybės dabar.
Visai gali būti, kad nepakankamai tiksliai suvokiate skirtumą tarp poelgio ir veiksmo, ir juo labiau nesugebate jų įvertinti savo ateities planavimo kontekste.
Greitą reagavimo veiksmą atliekate tais atvejais, kada ant galvos užgriūna kokia nors problema. Dažnai kritiškos situacijos atsiranda visai nenuspėjamai. Ką darote tokiais atvejais? Atstatote ragus ir badotės su problema iki to momento, kol ji, visai išsikvėpusi, neatstoja. Dažnai tai būna kritinės situacijos, kurių sprendimas neatima daug laiko.
Galbūt jūs dar nenusprendėte, kaip būtent galėtumėte pasiekti didžiausio savo veiksmų efektyvumo.
Dauguma žmonių su apgailestavimu pareiškia, kad per 80 proc. jų turimo laiko jiems pavyksta pasiekti tik 20 proc. savo tikslų. Mūsų užduotis yra pagerinti šį išeikvoto laiko ir efektyvumo santykį.
Įsidėmėkite: jums nepavyks to padaryti, jei atsisakysite planavimo.
Gero laiko planavimo galima išmokti. Pasinaudokite šiais 5 patarimais.
1. Surašykite laiko planą ir viską, ką norite nuveikti šiandien. Kiek laiko skirsite kiekvienam darbui? Šis raštiškas tikslumas paskatins jus stengtis laikytis numatytų terminų. Padarytus darbus išbraukite, tai suteiks jums pasitenkinimo jausmą.
2. Jokiu būdu nesuplanuokite viso laiko be jokių laisvų tarpų ir poilsio pertraukėlių. Suplanuokite tik tris ketvirtadalius laiko. Likęs laikas bus jums reikalingas nenumatytiems ir spontaniškiems veiksmams.
3. Nustatykite prioritetus. Jeigu norite viską padaryti vienu metu, galiausiai jums nepavyks padaryti nieko.
4. Planuokite savo veiksmus pagal savo asmeninę dienos formą. Jeigu jūs žinote, kad jūs tam tikru paros metu visada būnate apsnūdę, tai šiuo laiku neskirkite rimtų terminų ar darbų.
5. Pasidarykite pakankamai pertraukėlių – ypač po rimtų terminų. Kuo dažniau pasisemsite naujos energijos, tuo labiau padidinsite savo produktyvumą.
Rašyti komentarą