Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas generolas Vitalijus Gailius vadinamuoju melo detektoriumi tikrintas jau antrą kartą – išdidžiai pareiškė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kuriam netrukus gali tekti aiškintis, ar tik nesuklastota buvusio patarėjo Arūno Armalio, kuris neblaivus siautėjo sostinės centre, atleidimo data. Aiškėja, kad melo detektoriumi tikrintas ne vienas pareigūnas, tačiau kažkodėl akcentuojama V. Gailiaus pavardė. Neparankiu, bet efektyviai dirbančiu FNTT vadovu vadinamas V. Gailius kliūva daug kam – pradedant saugumo departamento pareigūnams, buvusiam FNTT vadui generolui Romualdui Boreikai, baigiant, šaltinių teigimu, VRM vadovybei – dėl pajudintų seniai norimų pamiršti bylų.
Gariūnų prekeivių byla. Kontrabandininkų bylos. Žmonių, kurie galėjo nelegaliais pinigais maitinti ne tik politikus, bet ir atsiskaityti už tai, kad FNTT ateitų vadovauti žmogus, kuris kuo mažiau kištųsi ten, kur jam nereikia – ten, kur mokama iš karto ir pinigais, nuo kurių nesumokėti mokesčiai.
Sprendžiant iš džiugaus vidaus reikalų ministro R. Palaičio benefiso jau antrą savaitę iš eilės žiniasklaidai vis patvirtinant, kad FNTT vadovas tikrintas vadinamuoju melo detektoriumi – poligrafu, V. Gailius gerokai užmynė ant uodegos tyliai ir, matyt, iki šiol ramiai įtakingų valstybės asmenų užantyje besišildžiusiai gyvatei.
Apie tai, kad operacija „Kaip pašalinti neįtinkantį FNTT vadovą“ turėjo būti sėkmingai įvykdyta jau praėjusią savaitę ir kas galėjo būti jos užsakovai bei vykdytojai, naujienų portalas Alfa.lt jau rašė.
„Valstybininkų“ atakos prieš FNTT vadovą Gailių vykdytojas – VSD
Tačiau ar tikrai tik sėkminga operacija Gariūnuose, kontrabandininkų bylos, besikaupiantys debesys virš buvusio FNTT vadovo R. Boreikos artimų, iki šiol šioje tarnyboje dirbančių pareigūnų galvos galėjo inspiruoti jau antrą puolimą prieš V. Gailių?
Šaltinių teigimu, FNTT pajudino kelias senas bylas, kurios jau gulėjo stalčiuose, o jose esą galima rasti sąsajų su R. Palaičiui ar jo gimtajai Liberalų ir centro sąjungai artimais dabartiniais ir buvusiais bendražygiais. Esą domimasi asmenimis, kurie gali būti neteisėtai praturtėję.
Anušauskas: gerai, kad tikrino Antrasis departamentas
Žinia, kad vidaus reikalų ministras R. Palaitis pranešė, jog V. Gailių antrą kartą poligrafu tikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), gali sukelti įvairių minčių.
Viena jų – būtent iš šio departamento vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) atėjo Gediminas Grina, iki tol buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotojas žvalgybai, o prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius yra buvęs šio departamento direktoriaus pavaduotojas kontržvalgybai.
Beje, savo metu žvalgybininko karjerą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM yra pradėjęs ir buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, šiuo metu patarinėjantis Seimo pirmininkės pavaduotojui Algiui Čaplikui.
Įvertinus šiuos faktus, gali pirštis mintis, jog ne tik prie pirmos, bet ir prie jau antros prieš V. Gailių besitęsiančios kampanijos atakos savo ranką galėjo pridėti saugumas. Juolab kad poligrafus, naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, Lietuvoje turi Policijos departamentas prie VRM, Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM, VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
Tačiau šią versiją neigia Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko Arvydo Anušausko žodžiai: „Ši versija nėra teisinga. Gerai, kad poligrafu tikrino būtent Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.“
Politikas nenorėjo patikslinti, kodėl tai yra gerai, tačiau pakartojo savo jau išsakytą mintį, jog V. Gailių jis pažįsta jau senokai ir tai yra žmogus, kuriam atėjus FNTT pradėjo dirbti savo darbą.
Gailius komentuoti atsisako
Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad dezinformacinį išpuolį prieš FNTT direktorių generolą V. Gailių, mūsų šaltinių duomenimis, mėgino režisuoti VSD. Šio departamento pareigūnų parengtoje slaptoje pažymoje apie tai, kas nutekino žiniasklaidai informaciją apie būsimą banko „Snoras“ nacionalizavimą, esą buvo paminėta V. Gailiaus pavardė, nors iš tiesų, tų pačių šaltinių teigimu, informaciją esą nutekino vienas įtakingas VSD pareigūnas M. A.
Tiesa, žiniasklaidoje skelbiama, esą slapta informacija apie banko „Snoras“ problemas ir būsimą nacionalizavimą buvo nutekinta ne tik žiniasklaidai, bet ir banko akcininkams. Dar viena iš versijų, kas galėjo nutekinti informaciją, TV3 „Savaitės komentarų“ žiniomis – esą tai galėjo padaryti vienas Generalinės prokuratūros prokurorų.
Ar po to, kai ši pažyma buvo pateikta prezidentūrai, V. Gailius lankėsi prezidentūroje, kur jam, šaltinių teigimu, buvo pasiūlyta atsistatydinti?
Šis klausimas lieka retorinis, nes prezidentūra it maro vengia bet kokio klausimo, susijusio su FNTT vadovu. Matyt, ne veltui – šaltinių teigimu, informacija žiniasklaidai apie tai, jog V. Gailiaus pavardė minima slaptoje VSD pažymoje, o jis buvo tikrintas melo detektoriumi, galėjo „nutekėti“ iš vieno įtakingo ir artimo prezidentei Daliai Grybauskaitei patarėjo.
Už V. Gailių mūru stojo Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, kuris jau ne kartą kartojo, kad tarnyba dirba gerai.
„Dėl duomenų, susijusių su banku „Snoras“ nei man, nei jokiam kitam pareigūnui, dirbančiam FNTT, nėra pareikšti jokie įtarimai ir jokie tyrimai jų atžvilgiu neatliekami. Visa informacija, eskaluojama šiandien, vakar, visą šią savaitę, yra melas“, – TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė V. Gailius.
Paprašytas naujienų portalui Alfa.lt paaiškinti, kas, jo nuomone, vyksta, V. Gailius mandagiai atsisakė.
„Duomenys, susiję su poligrafo naudojimu, yra saugomi LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pagrindais. Už šių duomenų paskelbimą numatyta net baudžiamoji atsakomybė. FNTT direktorius, nenorėdamas pažeisti LR įstatymų, ypač teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir tarnybos paslaptis, situacijos nekomentuos“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
Rašyti komentarą