Vienintelės Socialdemokratų partijos paviešintas šešėlinis ministrų kabinetas kai kam sukėlė graudžią šypseną, tačiau jokio netikėtumo neturėjo būti, nes į būsimus portfelius nusitaikė LSDP vidinių šakinių komitetų vadovai. Netikėtumu nebent vadintina tai, kad partija į kai kuriuos postus numatė seno raugo komunistėlius ar šiaip gana kontroversiškus asmenis.
Pranešta, kad vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai gali būti siūlomas Algirdas Sysas, Aplinkos – Bronius Bradauskas, Finansų – Rimantas Šadžius, Energetikos – Birutė Vėsaitė, Užsienio reikalų – Vytenis Povilas Andriukaitis, Krašto apsaugos – Juozas Olekas, Kultūros – Faustas Latėnas, Susisiekimo – Rimantas Sinkevičius, Sveikatos apsaugos – Jonas Kairys, Švietimo ir mokslo – Rimantas Vaitkus, Teisingumo – Julius Sabatauskas, Vidaus reikalų – Evaldas Gustas, Žemės ūkio – Mindaugas Bastys.
Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius, tikriausiai matantis save premjero poste, sakė negalintis šimtu procentų garantuoti, kad vadovauti išvardytoms ministerijoms bus siūlomi šie politikai, tačiau, anot LSDP lyderio, jie tikrai bus vieni iš kandidatų į ministrus.
„Nuo mūsų visų atsakingo, sutelkto, darnaus darbo, vieningos strategijos laikymosi, aktyvios kandidatų veiklos priklauso ir galutiniai rinkimų rezultatai, kurie, aš tikiu, bus ne tik mums palankūs, bet ir atneš LSDP pergalę“, – tvirtina „premjeras“ A. Butkevičius, kurį politologai vertina labai santūriai. Buvusių LSDP pirmininkų šešėlis iki šiol dabartiniam socialdemokratų vedliui neleidžia atsiskleisti iki galo. Arba jau atsiskleista, tačiau pasirodė, kad „žiedas“ šiek tiek tuščiaviduris.
„Komunaras“ Bradauskas
Vienas spalvingiausių galimo ministrų kabineto narys – B. Bradauskas. Valstiečių samdinių vaikas, gavęs ekonominį išsimokslinimą Vilniaus universitete bei ideologiškai pakaustytas Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje, karjerą darė medžiotojų ir žvejų draugijoje bei medžiotojų būreliuose. Milijonierius. Dar 1994 m., įsteigus Aplinkos apsaugos ministeriją, buvo paskirtas ministru. Tačiau žinomas visuomenei „raudonasis“ milijonierius tapo ne tik dėl gausios trofėjų kolekcijos, bet dėl savo ištikimybės socializmo idealams bei muzikinių gebėjimų.
2003 m. „keturiais komunarais“ praminti socialdemokratai, tarp kurių būta ir B. Bradausko, savo iniciatyva vyko į Baltarusiją, kur neslėpė susižavėjimo A. Lukašenkos režimo valdymu bei negailėjo kritikos Lietuvai, netoliaregiškai sugriovusiai kolūkius. Tuo metu net buvo svarstoma, ar parlamentarai „viešai niekinę bei žeminę valstybę, kuriai yra prisiekę, nepažeidė Seimo nario priesaikos“.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijai teko svarstyti skundą dėl B. Bradausko elgesio 2010 m. Kūčių išvakarėse, kai nesulaukęs paskutinio rudens sesijos posėdžio pabaigos socialdemokratas užgiedojo himną. Buvo įtariama, kad jis buvo ne visiškai blaivus. Giedojo B. Bradauskas ne tik dėl to, kad labai skubėjo prie Kūčių stalo, o daugiau dėl to, kad taip tikėjosi nutraukti posėdį, kuriame buvo bandoma priimti rezoliuciją dėl prezidento rinkimų kaimyninėje Baltarusijoje. Nepaisant B. Bradausko ir jo kolegų protestų, dokumentas buvo priimtas.
Krizę slapstęs Šadžius
Į finansų ministrus numatomas chemikas-fizikas ir teisininkas R. Šadžius taip yra ragavęs ministro duonos – nuo 2007 m. iki 2008 m. yra buvęs XIV Vyriausybės finansų ministru Gedimino Kirkilo vyriausybėje. Ši vyriausybė, ypač premjeras bei finansų ministras, pagarsėjo tuo, kad atkakliai neigė bet kokias artėjančios finansų krizės apraiškas. Kalbos apie vis augantį BVP, nemažėjantį eksportą, kylančias pensijas lėmė tai, kad užgriuvusią krizę Lietuva pasitiko, galima sakyti, basa ant sniego.
Rašyti komentarą