Vasario 22 d., ir vasario 23 d. Lietuvos klasikinės muzikos gyvenimą sudrebins pirmą kartą į šią šalį atvykstantis charizmatiškasis Niujorke gyvenantis žydų pianistas Viktoras Goldbergas (Izraelis/JAV), su soline programa pasirodysiantis Kauno filharmonijoje bei Piano.LT Vilniuje.
„Magiškas, uždegantis grojimas... ” rašo Washington Post, „Pianizmo ir poetiškumo stebuklas...” žavisi The Boston Intelligencer. „V. Goldbergas – didis talentas... jo grojimas kupinas poetiškumo... jį tiesiog dievina klausytojai”, taip po pianisto pasirodymo rašė prestižinio Emmy apdovanojimo laimėtojas, eilės knygų, tame tarpe ir knygos apie Vladimirą Horowitzą, autorius Davidas Diubalis. Niujorko Carnegie Hall, Vienos Konzerthaus, Linkolno centro Alice Tully Hall – tai tik keletas garsių koncertų salių, kuriose pasirodo V. Goldbergas. Koncertais Lietuvoje pianistas pradės savo gastroles Europoje, kurias jis užbaigs žymiojoje Vienos Konzerthaus salėje. Ta proga kalbiname atlikėją, kuris sutiko duoti išskirtinį interviu Lietuvos klausytojams.
Atvykstate į Lietuvą pirmą kartą ir esate naujas vardas mūsų publikai. Sakykite ko klausytojai gali tikėtis iš Jūsų pasirodymo?
Aš labai džiaugiuosi šia galimybe susitikti su Jūsų publika. Didelis ačiū mano kolegoms iš Naujosios muzikų kartos, kurie įdėjo daug darbo, kad tai taptų realybe. Aš nuolat keliauju ir koncertuoju didžiųjų pasaulio šalių sostinėse, tačiau kiekvienas pasirodymas man yra ypatingas. Savo koncertuose ne tik aš esu pagrindinis jų veikėjas, tačiau klausytojai taip pat yra aktyvūs jų dalyviai – man labai svarbu jausti šią neverbalinę tarpusavio komunikaciją. Taigi labai laukiu iš Lietuvos publikos emocijų, tuomet aš galiu pažadėti, jog atliksiu įkvepiančią ir neužmirštamą programą.
Skambinsite labai įdomią ir daug jėgų reikalaujančią programą, kurioje A. Skriabino, J. Haidno, J. Brahmso ir P. Čaikovskio kūriniai. Papasakokite plačiau, kaip Jūs atsirenkate programą? Kuris kūrinys iš šios programos Jums mieliausias?
Man patinka sudėlioti programą taip, jog joje būtų juntamas balansas ir įvairovė. Tai paverčia koncertą neužmirštamu išgyvenimu klausytojams. Dažniausiai praleidžiu labai daug laiko, kol atrenku kūrinius. Stengiuosi rasti optimalų variantą tarp to, kas patinka publikai ir kas patinka man. Pavyzdžiui, jai būtų tikriausiai nuobodu klausytis tik lėtos arba tik labai greitos muzikos, arba tik ilgų, ar tik trumpų kūrinių. Renkuosi tuos, kurie man daug reiškia, o taip pat ir tokius, kuriuos manau, jog publikai reikėtų išgirsti.
Pasakyti, kuris kūrinys man mieliausias, būtų labai sunku. Kiekvienas iš jų man yra mieliausias, kitaip tikriausiai vietoj jo gročiau kažką kito.
Grojate žymiausiose pasaulio koncertų salėse Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje, užsienio kritikai Jus giria už Jūsų didį talentą, esate daugelio konkursų laureatas, sakykite, kaip Jūs pradėjote savo muziko kelią?
Tai įdomi istorija. Mano abu tėvai nėra muzikai ir tikrai nesitikėjo, kad aš vieną dieną tokiu tapsiu.
Tačiau tai tikriausiai buvo lemta. Ne aš pasirinkau muziką, ji pasirinko mane. Grįžęs iš mokyklos iškart sėsdavau prie fortepijono, jaučiau labai didelę trauką skambinimui. Būdamas 13 metų laimėjau pirmąjį savo konkursą, vėliau buvau priimtas studijuoti Niujorko Juilliardo mokykloje. Mano muzikinis kelias dėliojosi labai natūraliai ir paprastai. Aš jaučiu didelę privilegiją ir garbę būti atlikėju ir skambinti genialius kūrinius, sukurtus didžiųjų praeities ir šiandienos kompozitorių, o taip pat būti tuo laidininku, kuris prikelia didžiąją muziką gyvenimui.
Kokie Jūsų ateities planai?
Iš karto po koncertų Lietuvoje vyksiu į Latviją, Estiją, į Vieną, kurioje grosiu rečitalį istorinėje Vienos Konzerthaus salėje. Vėliau sezone vyksiu savo antram turui į Aziją: Šanchajų, Kiniją, Filipinus ir P. Korėją. Taip pat esu labai užimtas savo Meno vadovo pareigomis Niujorke įkurtoje įstaigoje Key Vive Arts Foundation, kuri skleidžia ir populiariną klasikinę muziką bei jos atlikimą, kaip priemonę emociniam žmonių tarpusavio komunikavimui. Su šia organizacija rengiame ne tik koncertus žymiose JAV koncertų salėse, tačiau ir tokiose vietose kaip Mianmaras, kur aš grojau daugiau kaip 6000 vaikų našlaičių. Tenai buvau pirmas atlikėjas, pasirodęs koncerte per 50 metų, tai mane labai sukrėtė ir sujaudino.
Studijavote eilėje garsiausių muzikos mokyklų. Kaip Jūs galvojate, kokią įtaką turi dėstytojas mokinio vystymuisi?
Įtaka yra tiesiog milžiniška, tačiau svarbu prisiminti, jog kiekvieno mokytojo tikslas turėtų būti atvesti mokinį/studentą iki tokios vietos, kur jam jau nebereikėtų mokytojo (čia, žinoma, siaurąja prasme). Plačiąja prasme mokytojas yra tarsi vedlys visam gyvenimui. Man teko didelė laimė mokintis pas garsiausius pedagogus, pavyzdžiui pas Dž. Lowenthalį Niujorko Juilliardo mokykloje. Šis dėstytojas pats mokėsi pas tokius grandus kaip A. Cortot arba O. Samaroff, taip pat studijavau Manhattano mokykloje su dėstytoja C. Keene, kuri buvo labai gera A. Rubinsteino, V. Horowitzo ir S. Rachmaninovo draugė. Mokytojai visuomet man nurodydavo ne aklai sektinus pavyzdžius, tačiau nuolat skatino manyje kūrybingumą ir savo paties individualių kelių ieškojimą. Aš jiems visuomet už tai būsiu dėkingas.
Jūsų grojimas dažnai lyginams su didžiojo pianisto Vladimiro Horowitzo. Kas Jums svarbiausia skambinime, muzikinis tekstas, ar Jūsų individualus interpretavimas?
Man labai malonu girdėti tuos palyginimus su pianizmo legenda V. Horowitzu. Jis yra tas atlikėjas, kuris man pačiam patinka labiausiai. Tačiau tuo pačiu savo grojimu stengiuosi nieko nekopijuoti. Manau kiekvienas atlikėjas turi pats atrasti savo vidinį balsą. Senieji pianistai būtent stengėsi parodyti savo individualumą per atliekamą muziką, todėl jų atlikimas sukeldavo neužmirštamą įspūdį klausytojams. Šis požiūris man labai artimas. Manau, svarbu įsidėmėti, jo muzikinio teksto interpretavimas per savo prizmę jokiu būdu nenuneigia muzikinio teksto. Visiškai atvirkščiai – muzikinis tekstas tik tuomet tampa gyvu, kuomet jis yra atliekamas su dideliu individualumu ir jautrumu. C. P. E. Bachas 1757 m. rašė, jog kartais per gerą atlikimą “kompozitorius savo nuostabai atranda, jog jo sukurtoje muzikoje visko slypi žymiai daugiau negu jis pats įsivaizdavo”. Muzika yra kompozitoriaus, atlikėjo ir klausytojų bendros kūrybos rezultatas.
Šiandien beje ir pats dėstote, o taip pat dėstysite Lietuvoje meistriškumo pamokose. Jums patinka šis darbas ir ar turite kažkokių savo specialių metodų?
Aš visad džiaugiuosi turėdamas galimybę pasidalinti su kitais tuo, ką pats gavau, studijuodamas geriausiose pasaulio muzikos akademijose. Dirbdamas su mokiniais, aš stengiuosi kaip įmanoma aiškiau perteikti jiems tai, ką turiu galvoje. Meistriškumo pamokų tikslas yra praplėsti mokinių akiratį ir juos įkvėpti turėti didesnius reikalavimus ir standartus sau bei jų kuriamam menui.
Kaip Jūs manote, kokią vietą užima klasikinė muzikoje šiandieniniame pasaulyje?
Šiandien yra daug dalykų, atitraukiančių žmogų nuo ėjimo į koncertus, pavyzdžiui šiuolaikinės technologijos. Tačiau, visgi nėra ir tikriausiai nebus kažko, kas galėtų pakeisti tą patyrimą, kurį galima išgyventi gyvos muzikos koncerte. Manau, jog menas – tai yra žmogaus vidinių išgyvenimų refleksija ir todėl jis visad bus su žmonėmis. Yra senas lotyniškas posakis: “Gyvenimas yra trumpas; menas yra amžinas.” Taigi aš nepergyvenu dėl muzikinio meno ateities. Jis gali kisti, plėtotis, tačiau niekada neišnyks, todėl, kad muzika yra reikalinga žmonėms galbūt net labiau, negu jie patys įtaria. Tuo pačiu su savo koncertais lankiausi ir tokiose šalyse, kur klasikinės muzikos klausytojų skaičius auga dideliais tempais, pavyzdžiui Azijoje. Ten dalyvavimas tokiuose koncertuose laikomas prestižo reikalu. Muzikos tikslas yra pasiekti klausytojo širdį, nesvarbu, ar jis yra jos žinovas ir pasiruošęs jai, ar atvirkščiai – niekad nėra jos girdėjęs. Atlikėjas visuomet turi būti sąžiningas pats sau ir išreikšti tikrus jausmus bei emocijas, nebijant žmonių reakcijos, tuomet muzika tikrai pasieks jų širdis. Man muzika yra meilės, grožio ir tiesos išraiška.
Šiuo metu gyvenate Niujorke, kodėl tenai ir kuo Jums patinka šis megapolis?
Taip, Niujorkas, gali pasirodyti išties galingas, ypatingai tiems, kurie į jį atvyksta pirmą kartą. Tačiau aš jame jaučiuosi labai gerai. Niujorkas yra unikali vieta su tokia įvairove, kur kiekvienas gali rasti tai, kas miela jam. Tuo pačiu Niujorkas šiandien yra kultūros sostinė, todėl man kaip menininkui jis yra ideali vieta gyventi.
Kuo Jūs dar domitės be muzikos?
Mėgstu nuolat patirti ir pažinti kažką naujo. Labai patinka keliauti ir aplankyti naujas vietas, ragauti skirtingų virtuvių patiekalus ir t.t. Domiuosi istorija, kadangi ji geriausiai parodo, kaip kurti ateitį. Mėgstu visų formų meną, kadangi jis mane įkvepia ir suteikia gyvenimui prasmės.
Ko galite palinkėti Lietuvos klausytojams?
Klausykite muzikos, nes ji padės jums išgyventi gražiausias emocijas, išgyti ir padarys pasaulį tiesiog truputį geresniu.
Pianistas Victor Goldberg koncertai Lietuvoje:
2012 m. vasario 22 d. - Kauno Filharmonija;
2012 m. vasario 23 d. - Piano.LT, Vilnius.
Rašyti komentarą