Mažiausiai už pagamintą šilumą šį sausį mokės Tauragės, Ignalinos, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Šilalės, Varėnos, Birštono ir Mažeikių gyventojai, rašo „Lietuvos rytas“.
Čia kaina svyruoja nuo 20,44 iki 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Pigiausiai šilumą Lietuvoje tiekiančių Tauragės šilumos tinklų vadovas Vaclovas Karbauskis pastebėjo, kad ne visi tiekėjai, kurie šilumą gamina degindami biokurą, gali pasiūlyti mažą kainą. „Reikia nemažų investicijų biokuro katilams. Tam tenka skolintis. Vėliau skola įskaičiuojama į kainą“, – teigė V. Karbauskis. Tauragėje biokuro katilai pastatyti 2006-aisiais, tačiau skolintis jiems neprireikė.
Tuo tarpu Biržuose šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje – 33,16 ct/kWh. Šis miestas yra trečias pagal šilumos kainas Lietuvoje, nors 80 proc. šilumos Biržuose pagaminama deginant biokurą. Panaši padėtis ir Skuode bei Kazlų Rūdoje. Per metus brangiausios šilumos miestų dešimtukas šiek tiek pasikeitė, tačiau Prienai tvirtai išlaiko lyderio pozicijas – 34,30 ct/kWh.
Analizuojant penkių Lietuvos didmiesčių šilumos kainas kilovatvalandės kaina panašiai didėjo beveik visur. Per metus šilumos kilovatvalandės kaina Kaune ūgtelėjo 5,85 cento – nuo 25,59 iki 31,47 ct/kWh, o dar 2010 metais kauniečiams šilumos kaina buvo mažesnė nei šalies vidurkis – 20,81 ct/kWh. Per metus šiluma Vilniuje pabrango labiausiai iš didžiausių šalies miestų.
Praėjusių metų sausį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 6,23 cento pigiau nei šį mėnesį – atitinkamai 23 ir 29,33 ct/kWh. Lygiai prieš dvejus metus vilniečiams kilovatvalandė kainavo kone 10 centų pigiau – 20,75 ct. „Vilniaus energijos“ atstovai, kaip ir kauniečiai, kaltę verčia gerokai pabrangusioms dujoms. Vos 10 proc. šilumos Vilniuje pagaminama deginant biokurą. Dėl pabrangusių dujų uostamiesčio gyventojams šilumos kilovatvalandės kaina per metus išaugo 5,69 cento – nuo 21,15 iki 26,84 ct. Panašiai šiluma per metus pabrango ir šiauliečiams – nuo 24,20 iki 29,82 ct.
Rašyti komentarą