Tyrimai rodo, kad La Nina įvykiai gali skatinti gripo pandemijų atsiradimą. JAV mokslininkai nustatė, kad paskutinės keturios pandemijos prasidėjo po La Nina įvykių, kurie atnešė vėsius vandenis į Ramiojo vandenyno rytinės dalies paviršių.
Išvertus iš ispanų kalbos La Nina reiškia mergaitė, El Nino - berniukas. Iš tikrųjų La Nina ir El Nino yra El Nino Pietų Osciliacijos dalis. Pietų Osciliacija yra tropinės rytinės Ramiojo vandenyno dalies paviršiaus temperatūros svyravimai (šilimas vadinamas El Nino, šalimas - La Nina) ir oro slėgio svyravimai tropinėje vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Su osciliacija siejami klimato reiškiniai visame pasaulyje - sausros ir potvyniai. Dabar manoma, kad su tuo gali būti susijusios ir gripo pandemijos.
Oficialiame žurnale „Nacionalinės mokslo akademijos veikla“ (“Proceedings of the National Academy of Sciences“) teigiama, jog La Nina metu gripo virusą nešiojantys paukščiai gali keisti migracijos kryptis. Tačiau jie įspėja, kad per daugelį kitų La Nina įvykių nebuvo pastebėta naujų gripo atmainų išplitimo pasaulyje.
Taigi, nors klimato fenomenas gali daryti pandemijų atsiradimą labiau tikėtiną, mokslininkai teigia, kad jis pats nėra pakankama to priežastis ar net būtinas veiksnys.
La Nina yra šaltoji El Nino pusseserė - kartu jie sudaro El Nino Pietų Osciliaciją (trumpiau - ENSO).
„Neabejotinai ENSO daro įtaką orams, krituliams ir drėgmei visame pasaulyje, - sakė Jeffrey Shaman iš Kolumbijos universiteto Niujorke. - Tačiau poveikis labai skiriasi visame pasaulyje - nėra aiškaus vaizdo.“
Vis dėlto paskutinės keturios pandemijos - Ispaniškasis gripas, kuris smogė 1918 metais, 1957 metų Azijos gripas, 1958 metų Honkongo gripas bei 2009-ųjų kiaulių gripas - prasidėjo iškart po La Nina procesų.
Pandemijoms bendra tai, kad visoms joms būdingos naujos viruso atmainos, kurioms žmonės neturi imuniteto.
Paprastai tokios atmainos išsivysto, kai dvi egzistuojančios viruso padermės užkrečia tokį gyvūną kaip paukštį ar kiaulę ir apsikeičia genetine medžiaga.
Ryšys su La Nina įvykiais nėra aiškus, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad kai kurių laukinių paukščių skrydžių kryptys ir sustojimai migracijos metu, taip pat ir šėrimosi laikas skiriasi tarp El Nino ir La Nina metų.
„Mūsų svarbiausias spėjimas yra toks, kad tai į vieną vietą (esant La Nina sąlygoms) suveda paukščius, kurie paprastai nesimaišo, o tai leidžia prasidėti genetiniams pokyčiams“, - sakė profesorius Shaman BBC News.
Tačiau tas faktas, kad po daugelio kitų La Nina periodų nebuvo pandemijų, rodo, jog turi būti ir kitų įtaką darančių veiksnių.
Jeigu 2009-2010 metais kiaulių gripo pandemija iš dalies patvirtintų šį dėsningumą, virusinių padermių susikryžiavimas kuo nors turėtų būti susijęs ne tik su paukščiais, bet ir kiaulėmis.
Kadangi migruojantys laukiniai paukščiai kartais aplanko fermas, o naminių ančių ar vištų pulkai dažnai gyvena šalia kiaulių, ypač besivystančiose šalyse, tai visai įmanoma.
Profesorius Shaman įspėja, jog šis ryšys toli gražu nepakankamai tvirtas, kad jį galima būtų naudoti kaip priemonę pandemijoms prognozuoti. Tačiau paukščių, kiaulių, žmonių ir gripo viruso genetikos stebėjimai suintensyvėjo kaip atsakas į naujus kiaulių bei paukščių gripo protrūkius. Ir tai, jo manymu, ilgainiui turėtų atskleisti, ar ši teorija teisinga.
„Nuo šiol mes galime stebėti viruso geno srautą kai kuriuose paukščiuose, kiaulėse bei žmonėse ir galbūt galėsime gauti statistiškai patikimesnės informacijos, galbūt galėsime geriau suprasti, kaip tai veikia.“
Rašyti komentarą