Rusijai leidus eksportuoti kiaulieną ir jos produktus iš Kauno apskrities, kurioje praėjusių metų vasarą kilo klasikinis kiaulių maras, kiaulių augintojų padėtis turėtų šiek tiek pagerėti, nors patirti milžiniški nuostoliai.
Pernai nuo kiaulių maro nukentėjusios kiaulių fermos Jonavos rajone nebuvo uždarytos, bet pagrindinę veiklą kol kas yra apleidusios - vienos renovuojamos, kitos prasimano diegti biosaugos reikalavimus ar dirba kitokius darbus.
Rusija, pusmetį delsusi, pagaliau leido įvežti kiaulieną iš Lietuvos Kauno apskrities, kur pernai buvo rastas ir panaikintas klasikinio kiaulių maro židinys. Tuo tarpu gyvų kiaulių iš Lietuvos Rusija vis dar nepriima ir neprognozuojama, kada šis apribojimas bus panaikintas.
Tačiau dėl maro protrūkio labiausiai nukentėjusioms krašto įmonėms šios naujienos mažai kuo gali padėti.
Maro židinyje - kapų tyla
Maro židinyje - Jonavos rajone įsikūrusiame Beržų komplekse žinia apie panaikintą kiaulienos įvežimo į Rusiją draudimą didelio optimizmo nesukėlė. Čia jau daugiau kaip pusmetį nebekriuksi kiaulės, o darbuotojai veikia nežinia ką. Dėl maro išskerstai keliasdešimties tūkstančių kiaulių bandai atnaujinti prireiks ne vienų metų.
Beržų komplekso generalinis direktorius Ramūnas Gudonavičius LŽ teigė, kad jo įmonei leidimas iš Kauno apskrities eksportuoti kiaulieną į Rusiją kol kas nepadarys jokios įtakos. „Mes šiuo metu kiaulių neturime“, - LŽ sakė R.Gudonavičius. Pasak įmonės vadovo, padėtis komplekse sudėtinga, nes dėl kilusio kiaulių maro buvo utilizuoti visi jame auginti gyvuliai - 24 tūkst. kiaulių banda.
„Planuojame bandą atnaujinti, tačiau nuo paršelių atvežimo iki jų realizacijos praeina daug laiko. Kol užveisime bandą, praeis dveji metai. Džiaugiuosi, kad gautas leidimas eksportuoti - visiems kitiems tai truputį pagerins sąlygas. 0 mūsų įmonė, jeigu ir atnaujins veiklą, rezultatų gali tikėtis tik po dvejų metų“, - kalbėjo R.Gudonavičius.
Nuo praėjusių metų birželio, kai šiame komplekse kilo maro židinys ir visos kiaulės buvo utilizuotos, Beržų kompleksas vykdė šiokią tokią veiklą. „Darbuotojų neatleidome, tvarkėme aplinką, dezinfekavome, valėme, šveitėme tvartus ir kitus darbus darėme“, - pasakojo generalinis direktorius.
Pasak jo, dėl maro įmonė patyrė 7-8 mln. litų nuostolių. Buvusiam premjerui Adolfui Šleževičiui iš dalies priklausantis Beržų kiaulininkystės kompleksas buvo apsidraudęs bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Įmonę jau pasiekė 3 mln. 250 tūkst. litų draudimo išmokų avansas utilizavimo išlaidoms padengti. Mat bendrovė buvo apdraudusi auginamas kiaules nuo daugelio ligų, tarp jų - ir nuo maro.
Pasak R.Gudonavičiaus, antrą dalį draudimo išmokų - apie 1,8 mln. litų - kompleksas tikisi gauti po to, kai gaus prokuratūros pažymą. Mat komplekse kilus klasikiniam marui, bendrovės savininkai įtarė diversiją, dėl didelio masto nuostolių tyrimą pradėjo prokuratūra.
Kol nebaigtas tyrimas, įmonė negali gauti ir leidimo atnaujinti kiaulių bandą. R.Gudonavičius tikisi, kad tai galėtų atsitikti per mėnesį.
Įmonės vadovas tiesiai neatsakė, iš kokių pajamų įmonė gyvena ir moka algas darbuotojams. „Dalyvaujame Darbo biržos projekte, sudėtinga situacija“, - neslėpė R.Gudonavičius.
Gyvų kiaulių neįsileidžia
Rusija draudimą eksportuoti kiaulieną ir jos produktus iš Kauno apskrities, kur pernai buvo rastas ir panaikintas klasikinio kiaulių maro židinys, panaikino nuo sausio 18 dienos. Tačiau laikini apribojimai gyvų kiaulių eksportui į Rusiją iš Lietuvos tebegalioja.
Šie apribojimai įvesti praėjusių metų birželio mėnesį, kai buvo patvirtintas klasikinis kiaulių maras Jonavos rajono kiaulių ūkiuose. 2011-ųjų birželį buvo patvirtintas klasikinis kiaulių maras trijuose Jonavos rajono kiaulių ūkiuose - Beržų, Pauliukų ir Mivos.
Europos Komisija visus draudimus dėl gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų išvežimo iš Lietuvos į Europos Sąjungos valstybes panaikino pernai rugsėjį. Rusijos teisės aktuose yra nurodyta, kad apribojimai gyvų kiaulių importui iš šalies, kurioje buvo nustatytas susirgimas, taikomi vienus metus. Tiek laiko nuo maro protrūkio dar nepraėjo.
Kauno apskritis buvo paskutinis Lietuvos regionas, kuriam taikytas laikinas draudimas eksportuoti termiškai neapdorotą kiaulieną ir jos produktus į Rusiją.
Su rusais derėsis Berlyne
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Alionienė LŽ teigė, kad tarnyba nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio, kai Europos Komisija oficialiai atšaukė taikytus apribojimus eksportuoti kiaules ir kiaulienos produktus, aktyviai derasi ir dėl leidimo atnaujinti kiaulių eksportą į Rusijos Federaciją.
„Galime tik patvirtinti, kad Lietuva nemato kliūčių, galinčių sutrukdyti panaikinti kiaulių ir kiaulienos produktų eksporto apribojimus, Rusijos Federacijos federalinei veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybai nuolat pateikiama išsami informacija apie klasikinio kiaulių maro likvidavimą Lietuvoje“, - LŽ sakė pareigūnė.
A.Alionienė taip pat tvirtino, kad sausio 20-29 dienomis Berlyne vyksiančioje Tarptautinėje žemės ūkio parodoje-mugėje „Žalioji savaitė 2012“ žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir VMVT direktorius Jonas Milius yra numatę aukščiausio lygio susitikimą su Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovais.
Vienas iš pagrindinių šio susitikimo darbotvarkės klausimų turėtų būti kiaulių eksporto atnaujinimas. „Tikimasi, kad šis susitikimas padės aiškiau numatyti Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos poziciją dėl apribojimų panaikinimo ir eksporto atnaujinimo terminų“, - sakė A.Alionienė.
Ji pabrėžė, kad Rusijai net ir atšaukus eksporto apribojimus kiaules bus leidžiama eksportuoti tik iš tų ūkių, kurie yra visiškai įgyvendinę sugriežtintus biosaugos reikalavimus.
Dėl Lietuvoje kilusio klasikinio kiaulių maro uždraudus kiaulių importą į Rusiją, šalies kiaulių augintojai per mėnesį negaudavo apie 4-5 mln. litų pajamų.
Dėl staiga padidėjusio produkcijos kiekio valstybėje, augintojų teigimu, mėsos perdirbėjai kiaulių supirkimo kainą sumažino maždaug 15 procentų. „Be to, dar reikėtų pridėti apie 7 mln. litų nuostolių dėl kiaulių maro likvidavimo, mat dėl ligos užkrato Lietuvoje sunaikinta apie 40 tūkst. kiaulių“, - LŽ teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas.
Lietuvoje klasikinio kiaulių maro liga per 20 metų buvo nustatyta trečią kartą. Pastarąjį kartą ši liga registruota prieš trejus metus. 2009-aisiais bendrovei „Saerimner“ priklausančioje įmonėje „Pasodėlė“ buvo išskersta 460 geriausių veislinių kiaulių, ferma uždaryta, iš Panevėžio apskrities kiaulių eksportas uždraustas visus metus, o Lietuvoje kiaulių kainos nukrito. Nei šio, nei praėjusių metų maro priežastys iki šiol nenustatytos.
Skaičiai
LKAA duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių kiaulienos į Rusiją buvo eksportuota už 17 mln. litų, gyvų kiaulių - už 42 mln. litų.
2010 metais kiaulienos į Rusiją eksportuota už 7,6 mln. litų, gyvų kiaulių - už 102 mln. litų.
2009 metais kiaulienos ir gyvų kiaulių išvežta atitinkamai už 2,3 mln. litų ir 188 mln. litų. Su Rusija gyvomis kiaulėmis prekiauti Lietuva pradėjo 2006-aisiais. Nuo tada jų buvo išvežta už 560 mln. litų, o kiaulienos produktų - už 45 mln. litų.
Iš šalies per metus išvežama apie 4 tūkst. tonų kiaulių mėsos, įvežama - 70 tūkst. tonų. Pernai šalyje paskersta apie 900 tūkst. kiaulių. Prognozuojama, kad šiemet šis skaičius sieks apie 700 tūkstančių.
Rašyti komentarą