Ekonomikos pakilimo laikais žmonės investicijoms ryždavosi drąsiai ir neapdairiai, bet prasidėjus krizei vieniems teko tik pradėtų statybų pamatai, kitiems - neįrengtos sienos. Tačiau buvo ir tokių, kurie neteko ir pinigų, ir puoselėtų vilčių.
2008 metų pradžioje, krizės išvakarėse, niekuo negarsėjanti įmonė su partneriais, žadėdama Vilniuje pastatyti devynaukštį daugiabutį, be vargo iš būsimų naujakurių paėmė apie 200 tūkst. litų avanso. Bet iki šiol - nei namo, nei pinigų. Nukentėjusieji sutrikę - teismas laimėtas, bet įmonės skolininkės sąskaitos tuščios.
Teisininkai guodžia, esą yra būdų, kaip šias skolas perkelti apvylusios įmonės savininkui ir išieškoti iš jo turto.
Maitino pažadais
Vilniuje gyvenanti Kapitolina Moskvičiova LŽ pasakojo, jog prieš ketverius metus vienas pažįstamas jai prasitarė, esą Laisvės prospekte planuojama statyti naują devynaukštį. Moterį sudomino galimybė įsigyti naują butą būtent toje miesto vietoje. Ji gavo to namo statytojo kontaktus ir su juo susisiekė. Tai buvo Valdemaras Kempinas, UAB „Baltislanda“ vadovas. Jis parodė susidomėjusiai investuotojai statybų projektą, būsimo namo vaizdus ir pasiūlė pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ją Kapitolina netrukus pervedė bendrovei „Baltislanda“ prašytą avansą - apie 53 tūkst. litų.
Tačiau daugiaaukščio mūrų, į kuriuos persikraustyti tikėtasi jau 2008 metų rugpjūtį, moteris taip ir neišvydo. Kai 2009 metų sausį ji susirado V.Kempiną ir pareikalavo grąžinti pinigus, jis jau neslėpė, kad namo nepastatys, ir pasiūlė pasirašyti kitą sutartį. Jiedu nutraukė ankstesnįjį susitarimą ir statytojo įmonė įsipareigojo grąžinti K.Moskvičiovai avansu sumokėtus pinigus, kas mėnesį mokant po 5 tūkst. litų.
„Po to pasižadėjimo V.Kempinas dingo - tapo nepasiekiamas jokiais telefonais. Per trejus metus man niekas nepervedė nė vieno cento. Kreipiausi į teismą. Teismas priteisė „Baltislandai“ grąžinti mano pinigus. Kreipėmės į antstolį ir atsitrenkėm tarsi į sieną. Antstoliui ta bendrovė buvo žinoma, nes kitai įmonei buvo skolinga dar apie 100 tūkst. litų. O jos turto - nulis“, - pasakojo moteris.
Paaiškėjo, kad V.Kempino bendrovės pažadai suviliojo ne tik K.Moskvičiovą, bet ir dar 4 ar 5 šeimas, svajojančias apie naują būstą. Visi jie „Baltislandai“ pervedė iš viso apie 200 tūkst. litų.
Kaltino krizę
Dar viena nukentėjusioji - apie 30 tūkst. litų avanso „Baltislandai“ pervedusi Erika - LŽ sakė, kad į naują butą devynaukščiame name turėjo įsikelti beveik prieš ketverius metus, bet dabar liko be nieko - nei naujo buto, nei pinigų. „Kadangi ekonominė policija nenustatė, jog pats V.Kempinas būtų pasisavinęs mūsų pinigus, o antstolis nerado jokio jo įmonės turto, ligi šiol buvome maitinami „Baltislandos“ pažadais, kad ši su savo partneriais parduos turimą „investicinį projektą“ ir grąžins mums pinigus“, - aiškino Erika.
Ji teigė, kad butų pirkėjai tikėjo statytojo pažadais, nes šis teisinosi, esą pinigai jau investuoti į devynaukščio „investicinį projektą“, kuris bus parduotas. Jis pats prieš butų pirkėjų akis lankstė minėto projekto lapus ir netgi suarė žemę sklype, kur turėjo būti statomas devynaukštis.
„Jis mums sakė, kad visus pinigus, gautus iš butų pirkėjų, jis pervedęs savo partnerei UAB „Estinos arka“ statybinėms medžiagoms pirkti, - LŽ pasakojo Erika. - Neva pastaroji pinigų pritrūko.“ Tik vėliau butų pirkėjai sužinoję, kad medžiagų už jų pinigus pirkta ne jų devynaukščiui statyti, o kažkokiam bendrabučiui renovuoti. „Pasirodo, tas devynaukštis neva turėjo būti pastatytas pagal trišalę sutartį, kurios schema maždaug tokia: „Baltislanda“ su „Estinos arka“ renovuos bendrabutį, už tai joms perleidžiamas tam bendrabučiui priklausantis žemės sklypas, kuriame esą ir turėjo iškilti mums žadėtas namas“, - dalijosi žiniomis Erika. Turėdami žemės sklypą statytojai banke būtų paėmę apie 11 mln. litų paskolą naujai statybai. Deja, „Estinos arka“ bankrutavo, bendrabutis renovuoti nebaigtas, bankas paskolos nedavė, o „Baltislanda“ gyventojų pinigų nebeturi. „Šios vadovas dėl savo nesėkmių kreditoriams teisinosi statybų krize“, - vis vardijo pašnekovė.
Pažadais nebetiki
Kol butų pirkėjai trejus metus klausėsi statytojų pažadų, niekas pinigus surinkusiai įmonei neiškėlė bankroto. Jis neiškeltas iki šiol. Pinigus statytojui patikėję žmonės sako nematę prasmės to daryti, kai antstolis patikino, kad iš „tuščios“ įmonės nieko neatgausi.
Erika nebetiki, kad devynaukščio statybos investicinį projektą, jeigu jis tikrai buvo sukurtas, kas nors dabar pirks - juk rinkoje daugybė naujų butų, o bankams kraują labiausiai pagadino būtent statybų sektorius. Bet ji rankų nenuleidžia: „Viskas, dabar kelsiu tai įmonei bankroto bylą, kad bankroto administratorius pats tą investicinį projektą parduotų.“
„Mano vyras sunkiai serga, jo vaistai brangūs, pinigų trūksta, o aš per tiek metų jau praradau viltį susigrąžinti tai, ko man žūt būt reikia. Tiesiog nebežinau, kur ieškoti teisybės. Kas iš to bankroto, jei „Baltislandos“ sąskaitos tuščios?“ - guodėsi Kapitolina.
Vilties yra
LŽ, kaip ir butų pirkėjams, nepavyko prisiskambinti „Baltislandos“ nurodytais numeriais. Internete skelbiama, kad įmonė šiuo metu užsiima automobilių prekyba. „Sodrai“ ji skolinga 670 litų.
Anstolis Vitalis Milevičius LŽ sakė, kad „Baltislandos“ sąskaitos areštuotos, tačiau jos tuščios, o ir apdraustų darbuotojų 2010 metų pradžioje įmonėje jau nebuvo nei vieno.
Advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba, nukentėjusiems gyventojams siūlo nenuleisti rankų, nes jų atvejis nėra toks beviltiškas, kaip atrodo.
„Vien tai, kad įmonė ketverius metus veikia būdama nemoki, labai keista ir įtartina. Tol, kol bendrovė buvo moki, jos savininkas nieko nepažeidė, tačiau kai įmonė tampa nemoki, apie tai sužinęs jos vadovas arba savininkas turi pareigą imtis veiksmų nemokumui pašalinti. Jeigu savininkas to negali padaryti savo jėgomis, privalo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar įmonės likvidavimo. Jeigu jis to nepadaro ir dėl to atsiranda naujų skolų, savininkas už jas atsako asmeniškai, t. y. kaip fizinis asmuo savo turtu. Kada tiksliai bendrovė tampa nemoki, nustatoma atlikus finansinę analizę“, - detaliai LŽ aiškino A.Žlioba.
Advokatas nukentėjusiems žmonėms pataria inicijuoti bankroto bylą „Baltislandai“ ir paraginti paskirtą bankroto administratorių iš akcininko priteisti skolas kaip iš fizinio asmens. „Praktikoje įvairiai būna - ne visada bankroto administratoriai kreipiasi dėl skolų perkėlimo įmonės akcininkams. Tačiau kreditoriams reikalaujant jis turi tokią teisinę galimybę“, - nurodė jis.
Advokatas pridūrė, kad verslininkams, kurie siūlo paslaugas, už jas ima pinigus iš anksto, bet neturi lėšų toms paslaugoms suteikti, galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, įtariant galimą sukčiavimą. „2008 metais nemažai tokių bylų iškelta tiems, kurie norėjo pasipelnyti iš nekilnojamojo turto burbulo. Ne kartą buvo keliamos baudžiamosios bylos direktoriams, kurie iš anksto žinojo, kad įmonė nepastatys žadamo namo, bet rinko iš žmonių pinigus avansu. Sukurti įvaizdį, kad tu neva kažką padarysi, yra vienas iš sukčiavimo būdų. Yra nemažai nekilnojamojo turto bendrovių, kurioms buvo pritaikytas straipsnis už sukčiavimą“, - dėstė jis.
Kitiems būsto pirkėjams investuotojams, kad jie nepatektų į tokią keblią padėtį, A.Žlioba siūlo nepagailėti pinigų ir iš anksto nusipirkti informacijos iš kurios nors kreditų rizikos valdymo įmonės apie tai, ar būsto pardavėjas finansiškai pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus.
Ilgametės bylos
Bankrotus administruojančios UAB „Vilniaus administratoriai“ direktorius Valdas Kvederis LŽ pabrėžė, kad teisme bylų, kai siekiama išieškoti įmonės skolas iš jos savininkų, tikrai nemažai. „Dažniausiai tai individualios įmonės. Bet iš akcininko, jeigu jis yra ne vienas, ir nedirbo toje įmonėje, išieškoti skolą mažai šansų. Kai yra vienintelis akcininkas ir jis dirba įmonėje, įmanoma įrodyti, kad dėl jo kaltės atsirado žala. Mes patys neseniai prisiteisėm žalą iš akcininko, kuris ją savo veiksmais padarė turimai statybinių medžiagų įmonei. Ši bankroto byla buvo iškelta 2007 metais, o teismas galutinį sprendimą dėl žalos išieškojimo iš akcininko priėmė tik pernai. Kitą panašaus pobūdžio procesą pradėjome prieš pusę metu, vadinasi, po 2-3 metų bus aišku, kuo jis baigsis. Tai sunkus teisinis darbas, nes tokiose bylose, kur ginčijamasi dėl šimtatūkstantinių skolų, yra daug įrodinėjimų, abi šalys samdo rimtus advokatus, kurie ilgai kovoja ir tai trunka ne vienus metus“, - pripažino jis.
Advokatė Jūratė Masiulionienė LŽ sakė, jog šiuo metu ji dirba su 6 bylomis, kuriomis siekiama prisiteisti skolas iš įmonių akcininkų. Tai stiklo apdirbimo įmonė, žemės ūkio bendrovės. „Tokie atvejai, kai įmonė neturi lėšų, o jos nemokumą sukėlė savininkų sandoriai, kurie lėmė jos finansinės padėties pablogėjimą, nėra beviltiški - yra perspektyvų bent dalį lėšų išieškoti iš pačių akcininkų“, - tikino ji.
Skaičiai
Iš viso Lietuvoje registruota 189 760 Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų, iš jų veiklos nevykdantys - 45 497, likviduojami - 23 926, inicijuotas likvidavimas 9241 asmeniui, o prašymų dėl laikinos veiklos nevykdymo pateikta 12 330.
Rašyti komentarą