Vladimiro Putino oficialus turtas neturi reikšmės. Dabartinis valdovas, vėl besirengiantis kadencijai prezidentūroje, kaip kadaise caras, Rusijoje gali turėti viską. Ir turi.
Maskvoje sklando toks gandas, pakartojamas kaip didžiausia paslaptis ir tik labai patikimiems žmonėms. Esą V.Putinas padovanojo savo meilužei Alinai Kabajevai, kuri neva pagimdė jam sūnų (tai dar atsargiau kartojamas ir niekuo nepatvirtintas gandas), negirdėtą dovaną. Garsiajai gimnastei atiteko viešbutis „Ukraina“, arba vieni iš septynių Maskvos kultūros rūmų, ir olimpinis sporto stadionas „Lužniki.“ Nei patvirtinti, nei paneigti tų kalbų neįmanoma - nuosavybės klausimai Rusijoje labai griežtai saugomi. O paslaptis, kas priklauso V.Putinui, saugoma dar griežčiau negu balistinių raketų startų kodai.
Caras Nikolajus II per 1897 metų visuotinį surašymą į klausimą apie užsiėmimą atsakė: „Rusijos žemių šeimininkas.“ Tas pats ir V.Putino atveju. Tai, kas formaliai priklauso dabartiniam „Rusijos carui“, nedaug tereiškia. Jam gali priklausyti bet kas, gal net viskas. Geriausias to pavyzdys - „Putino rūmai“, apsupti kenių sengirės, nuostabioje Juodosios jūros pakrantės vietoje netoli Gelendžiko. Į gigantiškos rezidencijos statybą nuo 2006 metų jau investuota milijardas dolerių - didžioji jų dalis, kaip manoma, biudžetiniai. Pasak vieno iš apgautų verslininkų, kuris ieškojo tiesos ir atskleidė investicijos detales, formaliai poilsio kompleksą stato V.Putino pažįstamų firmos ir Kremliaus administracijos ekonomikos valdyba (nors ši griežtai tai neigia). Aplink objektą jau sužaliavo vynuogynai. Neaišku, ar gyventojas bus V.Putinas, bet žinoma, kad jis žavisi Juodąja jūra. Rūmai dar nebaigti, tačiau saugomi taip pat, kaip ir kitos V.Putino rezidencijos.
“Volga“, „Lada“ ir du butai
Oficialiai V.Putinas nedaug turi turto. Bent taip rodo jo deklaracijos. 2010 metais Rusijos premjeras uždirbo 5 042 257 rublius bruto, skaičiuojant litais - gal pusę milijono ar šiek tiek daugiau. 2009-aisiais jo uždarbis siekė 3,9 mln. rublių, o 2008-aisiais - per 4 milijonus. Atėmus 13 proc. pajamų mokestį, visai neblogai, bet, kaip sakoma „ne kokosai“.
Likusi deklaracijų dalis atitinka tas pajamas. V.Putinas turi du butus - 77 ir 153 kvadratinių metrų, - bet tik pirmas yra nuosavas, antrasis suteiktas amžinam naudojimuisi. Sklypas statybai - 1500 kvadratinių metrų. Kur tas nekilnojamasis turtas, nežinoma, tačiau nuo vietos labai priklauso jo vertė. Dar yra du nedideli garažai ir trys automobiliai - dvi restauruotos kolekcinės volgos, GAZ M-21 ir GAZ M-21 R (septintojo dešimtmečio), visureigis bei priekaba asmeniniam automobiliui. „Lada Niva“ pirkta 2009 metų kovą, kai V.Putinas lankėsi gamykloje ir reklamavo bankrutuojančios įmonės gelbėjimo projektą.
Turtas, kaip matome, nelabai imponuojantis, nors visas pasaulis kartoja, kad V.Putinas - multimilijardierius, gal net vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. Gali turėti dešimtis milijardų dolerių, tik niekas neįstengs to įrodyti, nes nominalūs piniguočiai, tikėtina, yra visai kiti asmenys. V.Putinas vertina seną draugystę, o seni „geri draugai“ šiandien valdo Rusijos ekonomiką.
Sklypininkai iš „Ežero“
Lapkritį Rusija galėjo minėti svarbią datą. Prieš penkiolika metų buvo įkurta sklypininkų bendrija „Ozero“. V.Putinas ką tik buvo praradęs darbą Peterburgo merijoje, nes jo patronas meras Anatolijus Sobčiakas pralaimėjo rinkimus. Kai pažįstami verslininkai pasiūlė investuoti į nedidelę sklypų bendriją, jis džiaugsmingai sutiko. Nuosavas žemės plotelis užmiestyje visada buvo kiekvieno sovietų, o paskui Rusijos valdininko svajonė. Tokio kaip V.Putinas, kuris nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio, kai išėjo iš KGB, intensyviai ieškojo pažinčių tarp verslininkų. Tam tiko ir einamos pareigos - Peterburgo merijoje jis, paskirtas Užsienio ryšių komiteto pirmininku, iškart pasiūlė, kaip papildyti miesto kasą, ištuštintą siautusios krizės.
V.Putino nurodytos firmos gavo teisę eksportuoti žaliavas (medieną, naftą, brangiuosius metalus), bet už tai turėjo pristatyti maisto. Pats V.Putinas pasirašė keturis tokius natūrinių prekių mainų kontraktus, jo pavaduotojas - dar kelis. Vėliau speciali komisija, tyrusi tas sutartis, nustatė, kad įmonės išveždavo žaliavas labai mažomis kainomis, o maisto produktai arba išvis nepasiekdavo Rusijos, arba būdavo nuperkami ypač brangiai. Be to, firmos pasiimdavo net 25 proc. kontrakto vertės sumos, ir tai jau pakvipo korupcija. Susidarė 124 mln. dolerių - tada nemenka suma. Buvo pats laikas statytis „dačią“ ir prisidėti prie sklypininkų bendrijos, kuriai vadovavo verslininkai, dalyvaujantys operacijoje „Žaliavos už maistą Peterburgui“.
Akcijos ir dividendai
Per pastaruosius vienuolika metų, kai V.Putinas atėjo į valdžią, sparčiausiai turtėjo jo kolegos iš „Ozero“ bendrijos. Palyginti su jais, V.Putinas - vargšas kaip bažnyčios pelė. Bankininko Jurijaus Kovalčiuko aktyvai vertinami 1,1 mlrd. dolerių. Nikolajaus Šmalovo, kito verslininko, kuris taip pat buvo tarp „sklypininkų“, turtas siekia pusę milijardo dolerių. Būtent jo viena firma siejama su rūmais netoli Gelendžiko. Sodininkų sklypai, kuriuose V.Putinas ramindavo nervus, yra už 120 kilometrų nuo Peterburgo, ežero Komsomolskoje pakrantėje. Ten jis pasistatė kuklią „dačią“, bet ši vėliau pusiau sudegė. V.Putinui teko pačiam ant rankų išnešti dukteris.
Šiandien V.Putino kaimynai - galingiausi Rusijos žmonės. Kontroliuoja dalį firmų ir bankų, susijusių su „Gazprom“, perima naftos gavybą ir prastumia saviškius į branduolinę energetiką. Valdo geležinkelius ir riedmenų parką. Oficialiai V.Putinas laikosi nuošalyje, nors, pavyzdžiui, „Gazprom“ gina kaip nepriklausomybę. Buvęs premjeras Michailas Kasjanovas, pašalintas 2004 metais, dažnai kartoja, kad visus bandymus reformuoti „Gazprom“ be išlygų torpeduodavo V.Putinas. Jau daugiau kaip dešimt metų jis ir jo patikimiausi žmonės asmeniškai atsakingi už „Gazprom“.
Genadijus Timčenka nėra sklypininkas iš „Ozero“, bet V.Putinui turbūt svarbesnis negu kaimynai iš „dačios“. Šis vyras yra kuklios firmelės „Gunvor“, įkurtos 1997 metais, bendraturtis. Kai V.Putinas tapo prezidentu, jos įtaka ir apyvarta žaibiškai padidėjo. Pati firma nieko nekuria, bet tarpininkauja parduodant rusišką naftą. „WikiLeaks“ paviešintos depešos rodo, kad pusė rusiškos naftos keliauja į užsienį būtent per Olandijoje registruotą „Gunvor“. Jos apyvarta 2009 metais siekė 53 mlrd. dolerių.
Politologas Stanislavas Belkovskis pirmą kartą nusprendė viešai surinkti gandus apie V.Putino turtus ir įvertinti juos. S.Belkovskio manymu, ta suma galėtų siekti kokius 40 mlrd. dolerių. Tiek turėtų būti verti „Gazprom“ akcijų (4,5 proc.), „Surgutneftegaz“ (37 proc.) akcijų paketai ir daugmaž pusė „Gunvor“ firmos. Be to, šios įmonės mokėdavo dosnius dividendus.
Rašyti komentarą