Krašto mokslininkai jau kelerius metus tuščiai beldžiasi į politikų galvas mėgindami perspėti, kad būsto renovavimas investuojant milijonus litų eina netinkama kryptimi.
Mat, kaip rodo tyrimai, storinant namų sienas „kailiniais“ šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti tik investuojant į sandarumo užtikrinimą.
Tačiau mokslininkų balso niekas negirdi, viešai džiaugiamasi neva pasiekiama renovavimo nauda. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra net tvirtina, kad sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai „gali pasigirti“ sutaupantys ir 60 proc. šildymo išlaidų.
Bet Lietuvoje neįmanoma objektyviai nustatyti, ar namo renovacija davė naudos ir tikrai atsiperka taupant šilumą, o gal gyventojų ir valstybės įdėti milijonai litų nuėjo vėjais. Krašte neįteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais.
Renovuoto daugiabučio gyventojai, sumokėję milijoną litų už savo namo apšiltinimą, negauna jokių realių įrodymų, kad pinigus išleido netuščiai. Jiems belieka žvilgčioti į buvusias ir esamas šildymo sąskaitas, klausinėti likimo draugų patirties, čiupinėti radiatorius ir tikėti nauda. Tačiau žmonės nesužino, kokių parametrų pasiekta įgyvendinus jų finansuotą namo renovavimo projektą.
„Per Naujuosius metus svečiavausi pas artimą giminaitį, gyvenantį viename renovuotų Vilniaus daugiabučių. Namas apšiltintas, bet langai sudėti nesandariai: po palange, virš palangės ir aplink lango rėmą cirkuliuoja šaltas oras. Tai akivaizdžios sandarinimo klaidos, dėl jų šilumos nuostoliai renovuotame name sumažėja ne tiek, kiek galėtų“, - LŽ pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius.
Objektyvių duomenų nėra
Profesoriaus liudijimą patvirtina jo kolegos, nepriklausomo statinių ir jų projektų eksperto, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus visuomeniniais pagrindais atliktas tyrimas. Mokslininkas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, padarė išvadą, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.
Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Esą todėl neįmanoma objektyviai nustatyti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.
Kai „nepasiseka“ suklijuoti plokščių
- Nemažai gyventojų gana skeptiškai vertina daugiabučių renovaciją, netiki, kad namą apvilkus izoliacinės medžiagos plokščių „kailiniais“ bus daug sutaupoma šilumos. Koks iš tikrųjų yra tokio „apklijavimo“ efektyvumas? - LŽ klausė Česlovo Ignatavičiaus.
- Negalėčiau teigti, jog mūsų statybininkai nesistengia dirbti gerai. Tiesa, kartais jiems nepasiseka. Kai šiltino pirmuosius namus, kartais įmonės statybininkais priimdavo dirbti žmones iš gatvės, tad darbo kokybė tikrai nebuvo aukščiausio lygio. Šiandien statybininkų kvalifikacija gerėja, jie supranta, kaip reikia atlikti tą darbą. Skyles užsandarina, užpurškia. Bet pasitaiko visokių dalykų. Juk neprižiūrėsi kiekvieno meistro. Aišku, defektus kada nors reikės ištaisyti, ir tai papildomai kainuos.
- Statybininkai murma, kad galiojantis Statybos techninis reglamentas (STR) nenustato efektyviausių reikalavimų namų renovacijai. Pavyzdžiui, labiau akcentuojama, kokia turi būti pasiekta sienų šilumos varža, o ne sandarumas. Esą net tobulai dirbant pastatai apšiltinami neefektyviai.
- Pagal galiojančius STR reikalavimus, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas (varža) turi būti sumažintas 4-5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Projektuotojai taip suprojektuoja, statybininkai tai įgyvendina. Tačiau darbo rezultatų patikrinimas neatliekamas. Kokia po renovacijos iš tikrųjų yra namo šilumos varža ar šilumos perdavimo koeficientas, koks gaunamas efektas - netikrinama, ir tokia patikra Lietuvoje neįteisinta.
Turiu laboratorinę įrangą ir kartais pasižiūriu, kokia ta šilumos varža yra „natūroje“. Aptakiai pasakysiu: visko būna, nes tikrinti šių rodiklių neturiu teisės. Jeigu patikrinčiau ir paskelbčiau, bijau, galėčiau būti patrauktas atsakomybėn, kad imuosi neįteisintos veiklos.
- Ar Statybos reglamente nustatyti renovuojamų pastatų šilumos izoliacijos sandarumo reikalavimai?
- Taip, sandarinimo, tai yra oro pasikeitimo patalpose normatyvai numatyti. Jie atitinka europines normas. Bet tokio veiksmo kaip šilumos izoliacijos sandarumo patikrinimas niekas ir niekur neatlieka. Net nėra metodikos, kaip tai padaryti.
- Jeigu, kaip teigiate, niekas netikrina pasiekto renovuotų namų šilumos izoliacijos sandarumo, kas gali garantuoti, kad projektuotojai gerai suprojektavo, o statybininkai gerai įgyvendino apšiltinimo projektą, už kurį sumokėti gyventojų ir valstybės pinigai?
- Projektuotojai vadovaujasi norminiais dokumentais, skaičiavimo teorija, tad apskaičiuoti siekiamą rezultatą nėra sudėtinga.
- Kas paskui tikrina?
- Projektą patikrina ekspertai ir išduoda leidimą įgyvendinti.
- O kai darbai užbaigiam
- Kai darbai baigiami, niekas netikrina, ar pasiekta projektinė šilumos varža, sienų, stogų, langų šilumos perdavimo koeficientas. Tai galima patikrinti tik laboratoriniais prietaisais, tačiau jais niekas nesinaudoja. Atliekant statybos darbus tik žiūrima, kad būtų atitinkamas izoliacijos storis, medžiaga - sertifikuota ir panašių dalykų. Bet patikra laboratoriniais prietaisais Lietuvoje nėra įteisinta.
- Ar jai įteisinti pakaktų aplinkos ministro įsakymo?
- Be abejo. Yra klasikinė metodika, laboratorinė įranga. Vokiečiai turi sukūrę tokių prietaisų ir patikrą daro. Šiemet pats ten buvau ir mačiau.
Kai kurie daugiabučiai renovuoti itin prastai
- Jeigu niekas netikrina, negalime objektyviai žinoti, koks pasiekiamas šilumos izoliavimo efektas renovavus daugiabutį? Pavyzdžiui, ar pro nesandariai įstatytus langus šiluma neišeina į orą, nors pastatas ir apšiltintas? Tam nereikia net prietaisų, užtenka ranka paliesti palangę...
- Taip, tokie dalykai galimi. Internete viešai skelbiama, kiek atskiri namai įvairiuose Lietuvos miestuose sunaudoja šilumos energijos 1 kvadratiniam metrui ploto šildyti. Palyginau tuos rodiklius ir pamačiau, kad jų yra visokių (juokiasi)... Kartais skirtumas esti labai didelis.
- Tarp jų - ir už milijonus renovuotų namų?
- Taip. Pavyzdžiui, lygindami modernizuotus namus Kaune, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje, kituose miestuose matytume, kad geriausi rezultatai pasiekti Panevėžyje. Geri rezultatai Plungėje. O kitur - prasti.
- Kiek skiriasi geriausias ir blogiausias renovacijos rezultatas?
- Lyginau vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose. Pasiektas šilumos taupymo efektyvumas juose skiriasi maždaug pusantro karto. O kartais skirtumas gerokai didesnis... Bet nenoriu gąsdinti.
- Daug daugiau negu pusantro karto?
- Oi, kur kas daugiau! (Juokiasi - red.). Nenoriu gąsdinti, nes prasidės panika...
- Ar tai rodo statybininkų darbo broką, ar projektuotojų klaidas?
- Sunku pasakyti. Tiesiog palyginau viešai internete prieinamus rodiklius. Pasirodo, kai kur renovavimo rezultatai nelabai geri.
Jau seniai siūliau atlikti tokį tyrimą, pavyzdžiui, išanalizuoti blogiausius rezultatus po renovacijos rodantį namą ir pasižiūrėti, kodėl nepasiekta efekto. Gal priimtas netinkamas konstrukcinis sprendimas, gal panaudotos Lietuvai netinkančios medžiagos ir jų reikia atsisakyti? Juk taip paprasta: patyrinėti geriausiai ir blogiausiai šilumą taupančių renovuotų namų pavyzdžius, pasirinkti tobuliausius, tinkamiausius mums sprendinius ir masiškai pritaikyti. Deja, Lietuvoje to nedaroma.
Efektyviau investuoti į sandarinimą
VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius, komentaras:
- Kaip prarandama šiluma iš patalpų? Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę. Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.
Kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas, parodė kompanijos „Architectural Energy Corporation“ JAV atlikti tyrimai. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. „kailinių“ sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija neefektyvi.
Tačiau dabartinėje Lietuvos tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumos varža. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, bet dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra gana laidžios orui ir net toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos.
Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį“ - 80 proc. - iš patalpų išeinančios šilumos.
Kad ir koks tobulas būtų STR, jame visų reikalavimų nesurašysi. Nors esama minčių labiau akcentuoti pastatų sandarinimo, o ne šiltinimo reikalavimą. Tačiau net laikantis reglamentavimo renovuotame pastate lieka tokių nesandarių vietų, pro kurias išteka šiltas oras.
Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos į statybą bei renovaciją atsipirktų kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.
Rašyti komentarą