Tyrimas: ar užtenka chemijos žinių išsirinkti mineralinį vandenį? (10)   

Mineralinis vanduo – produktas, kurį lietuviai graibsto iš lentynų norėdami atsigaivinti, gelbėdamiesi nuo skrandžio skausmų ar pagirių. Tuo tarpu specialistai įsitikinę, kad daugelis jų tik iš nuogirdų susidaro vaizdą apie šio vandens privalumus, neskiria „stalo vandens“ nuo natūralaus mineralinio, nėra įsigilinę į gydomąsias savybes.

Degustuoti mineralinį vandenį būtų paprasta: šis skanus, anas – sūrus, trečias – turi per daug burbuliukų. Vis dėlto skirtingų gręžinių mineralinis vanduo itin skiriasi ir savo skoniu, ir poveikiu.

Ar pakanka chemijos žinių išsirinkti geriausią?

„Dauguma gyventojų tik iš nuogirdų žino apie šio vandens privalumus. Ypač reikėtų akcentuoti natūralaus mineralinio vandens skirtumus nuo kito geriamo ar vadinamojo stalo vandens, kurio apstu parduotuvėse, tačiau teikiama nauda jis nė iš tolo negali lygintis su natūraliu mineraliniu vandeniu“, – Alfa.lt sakė Gintaras Morkūnas, Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas, pripažinęs, kad lietuviai nelinkę gilintis į etiketes ant butelių.

Parduotuvių lentynose surikiuotas natūralus mineralinis vanduo skirstomas į tris grupes: vienai priklauso toks, kurio viename litre yra ištirpę 500 miligramai mineralų, antrai – turintis nuo 500 iki 1500 miligramų, trečiai – didesnės nei 1500 miligramų koncentracijos.

Lietuvos teritorijoje yra 15 skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių.

Chloridai, kalis, kalcis – tokių medžiagų dažniausiai randama mineraliniame vandenyje.

„Kiekvienas gręžinys yra specifinis, skiriasi jame esančio vandens temperatūra. Gruzijoje jis turi sieros kvapą, todėl „Borjomi“ vandens specifinis kvapas, skonis, panaši sudėtis Čekijos Karlovy Varų kurorto gręžiniuose esančio mineralinio vandens. Pas mus gręžinių vanduo šaltas, ateina iš gelmių – apie 11 laipsnių“, – aiškino Druskininkų gydyklos gydymo skyriaus vedėja Giedrė Taletavičienė.

Tačiau ar eilinis vartotojas sugeba įvertinti mineralinio vandens subtilybes? Kas atsitiktų, jei jis negalėtų matyti mineralinio vandens pavadinimo ir rinktis geriausią turėtų tik išnagrinėjęs sudėtį? Ar turimų mokyklinių chemijos žinių pakanka išsirinkti tokį produktą?

Norėdami išsiaiškinti, ar vartotojai gilinasi į perkamo mineralinio vandens sudėtį, ar ją supranta ir kokį produktą rinktųsi, jei žinotų tik jo sudėtį, kiekį ir kainą, atlikome paprastą tyrimą. Artimiausiame prekybos centre pirkome penkis skirtingų šalių gamintojų gazuoto natūralaus mineralinio vandens butelius, surašėme jų sudėtį, kiekį ir kainą, ir paprašėme šiuos duomenis įvertinti 15 tyrimo dalyvių redakcijoje ir už jos ribų.

Pateikėme mineralinio vandens gėrėjams tokius duomenis:

Mineralinio vandens „Borjomi“ (Gruzija, 1 litras už 3,99 lito) sudėtis (mg/l): Na+ – 1305-1650, K+ –15-45, Ca+ – 20-150, Mg+ – 20-150, HCO- 3 – 3660-4270, Cl- – 350-435, SO-24 <50, F <5.

Mineralinio vandens „Chateauneuf“ (Prancūzija, 1,25 l už 2,49 lito) sudėtis (mg/l): Calcium – 119, Magnesium – 30, Sodium – 703, Potassium – 44, Chlorures – 229, Sulfates – 223, Nitrates – 2, Hydrogenocarbonates – 1956, Fluorures – 3,6.

Mineralinio vandens „Darida“ (Baltarusija, 1,5 l už 1,99 lito) sudėtis (mg/l): Katijonai: Na+ – 1258, K+ – 16,5, Ca+ – 45,2, Mg+ – 24,9, Anijonai: SO-24 – 437, Cl- – 1550, HCO- 3 – 290, F- – 2,6.

Mineralinio vandens „Vytautas“ (Lietuva, 1 l už 1,69 lito) sudėtis (mg/l): Na+ – 1727, K+ – 32, Ca+2 – 552, Mg+ – 240, HCO- 3 – 300, Cl- – 3480, SO-24 – 989. Bendra ištirpusių medžiagų koncentracija 7309 mg/l.

Mineralinio vandens „St. Pellegrin“ (Italija, 1 l už 3,99 lito) sudėtis (mg/l): Na+ – 33,6, Ca+2 – 179,0, Mg+ – 52,0, HCO- 3 – 239,0, Cl- – 54,8, SO-24 – 445,0.

Paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai buvo gerokai primiršę chemijos žinias, todėl mineralinį dažnai rinkosi pagal kainą ir kiekį. Kai kuriems buvo svarbu, kad galėtų ragauti kuo mažiau sūrų ir specifinio skonio mineralinį, kiti, priešingai, norėjo rasti kuo ilgesnį ištirpusių medžiagų sąrašą. Dažniausiai tiriamieji mineralinio vandens sūrumą ir gerumą įvertindavo patyrinėję natrio, kalio, kalcio, magnio ir sodos kiekį jame.

Pagal sudėties, kainos ir kiekio santykį tyrimo dalyviai labiausiai norėtų rinktis mineralinį vandenį „Vytautas“ (6 balsai) ir „Darida“ (4 balsai). Prancūziškas „Chateauneuf“ surinko 3 balsus, „Borjomi“ ir „St. Pellegrin“ – po 2.

Sudėties, kainos, kiekio ir skonio vertinimas

Prekė	Savybės
	„Borjomi“ Sudėtis: „Aš ne chemikė, tai man ta sudėtis mažai ką sako, bet rinkčiausi šitą“. „Atrodo, kad jame didžiausias kiekis visokių medžiagų, naudingų organizmui. Galbūt ir gręžinys ypatingas, nes daugiausia bikarbonatų“. Skonis: „Renkuosi dėl specifinio skonio“. „Skanus, bet jis labiau tinkamas pagirioms gydyti, o ne kasdien gerti, o ir jo kaina „kandžiojasi“ šiek tiek“. „Geriu, kai skauda skrandį, kasdienai jis per stiprus. Man jo yra ir gydytojai išrašę“. „Šlykštaus skonio, nes per daug druskų“. „Originalus skonis, išsiskiria iš visų“. „Kaip visada, kvepia vaistais, bet man patinka, nes gerai virškinimui“.
	„Chateauneuf“ Sudėtis: „Rinkčiausi antrąjį variantą, nes, tiesą sakant, niekada ir nežiūriu į mineralinio vandens sudėtį: svarbiausi indikatoriai yra, gazuotas ar negazuotas. Be to, žinoma, svarbi ir padori kaina“. „Rinkčiausi dėl vidutinės kainos, nors soda man atrodo įtartinas dalykas“. „Daugoka floro. Nežinau, ar soda gerai organizmui?“ Skonis: „Minkštas“ ir nelabai gazuotas. Visai skanus“. „Švelnus, malonaus skonio, ne per stipriai gazuotas“.
	„Darida“ Sudėtis: „Tinka kasdienai“. „Viduriukas, pagal kainą ir kiekį“. „Aiškiai surašyta: anijonai, katijonai. Labiausiai šią sudėtį suprantu, patikimiausia“. „Rinkčiausi kažką, kas kainuoja apie 2 litus. Didesnė kainą už butelį mineralinio – nesąmonė“. Skonis: „Beveik be skonio“. „Iš visų mineralinių kainos ir kokybės atžvilgiu turbūt geriausia būtų imti „Darida“ mineralinį vandenį. Jis tikrai turi neblogą skonį, o ir kaina gera“. „Nėra specifinių prieskonių“. „Neblogas, kai geri jį vasarą atšaldytą. O šiaip – nelabai“.
	„Vytautas“ Sudėtis: „Nėra fluoro, daug kalcio, magnio. Tiktų sportuojant“. „Daugiausia magnio, kalcio – jų visiems trūksta“. „Rinkausi, kur daugiausia kalcio. Tada nelūžinėja nagai, blizga plaukai“. „Atrodo, daug visko yra“. Skonis: „Geriausiai gaivina, kai esi labai ištroškęs, nes pakankamai sūrus. Ir šiaip skanus“. „Man per daug gazuotas, stiprus“. „Renkuosi lietuvišką. Skonis geras“. „Daug reklamuojamas „Vytautas“ gerokai per sūrus“. „Tikro mineralinio vandens skonis“. „Bjauraus skonio, per daug druskų“. „Tradicinis, įprastas“.
	„St. Pellegrin“ „Dažniausiai renkuosi natūralų mineralinį vandenį. Šis, atrodo, būtų mažiausiai sūrus, neutraliausio skonio“. „Šitas brangus, turėtų būti geriausias. Tikrai geri kainuoja brangiai“. Skonis: „Daugiausia putoja, skanus“. „Aš nelabai geriu gazuotų, bet šis man patinka“. „Švelnus, lengvai gazuotas, dėl to labai skanus“. „Paliko kažkokį keistą poskonį“.

Neskaito etikečių ir nesupranta sudėties

Nestiprios mineralizacijos mineralinis vanduo gali papildyti įvairių mikro ir makroelementų atsargas dirbantiems sunkų fizinį darbą, daug sportuojantiems, praverčia sergantiems kai kuriomis ligomis ir dėl to negalintiems vartoti daug druskų turinčio maisto. Didesnį kiekį hidrokarbonatų jonų turintis šarminis vanduo padeda organizmui geriau įsisavinti kai kurias mineralines medžiagas, o reaguodamas su skrandžio sultimis, išskiria angliarūgštę ir taip stimuliuoja jų sekreciją. Sulfatų jonai mažina skrandžio sekreciją. Kalcis naudingas kaulams, natris ir kalis dalyvauja organizmo vandens apykaitoje.

Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą.

Pasak Druskininkų gydyklos gydytojos G. Taletavičienės, pirktinių mineralinių vandenų galima gerti tiek, kiek norisi. Tuo tarpu vanduo iš gydyklose esančių gręžinių turi daugiau gydomųjų savybių, jo negalima gerti labai daug, vartoti ilgiau negu du mėnesius.

„Lyginti mineralinį vandenį iš gydyklų gręžinių ir tuos, kuriuos perkame parduotuvėje – tai kaip lyginti vaistus ir maisto papildus. Pirkti parduotuvėje labiau skirti atsigėrimui, gydyklų – gydymui, nes juose daug didesnė mineralinių medžiagų koncentracija“, – sakė gydytoja.

2011 metais bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė tūkstantį respondentų visoje Lietuvoje ir išsiaiškino, kad 73 proc. perkančių natūralų mineralinį vandenį lietuvių retai arba išvis neskaito etikečių. Beveik dešimtadalis tyrimo dalyvių nurodė, jog etikete nesidomi, nes nesupranta nurodomos vandens sudėties.