Daiktai užgrobia gyvenamąją erdvę greičiau, nei jos šeimininkai sugeba tai suvokti. Brangiai pirkti ar nuomojami butai didmiesčiuose netrunka virsti užslėptais sandėliais. Ar verta gyventi ankštai ir leisti daiktams užimti namus? Verta. Kol kas lietuviai mieliau gyvena taip arba užverčia giminaičius savais rakandais, nei atiduoda juos į laikinas daiktų saugyklas. Ši užsienyje populiari praktika Lietuvoje sunkiai leidžia šaknis. Ar ji apskritai prigis giminių krašte?
Nuo daiktų braškantys namai
Apie pusantrų metų trijų didžiųjų šalies miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams, kurie turi daugiau daiktų nei erdvės jiems sukrauti, siūloma pagalba. Tačiau miestiečiai neskuba ja naudotis. Vis dėlto Jaunius ir Živilė Ramoškos nenusimena, nes mano, kad jų pradėtas verslas yra perspektyvus.
Dabartiniai butai daugiaaukščiuose namuose dažnai nebeturi tamsių ar vadinamųjų uošvės kambarėlių, kuriuose sovietiniais laikais gyventojai sutalpindavo nemažą dalį retai naudojamos mantos. Kiti nereikalingus daiktus, įrankius, prietaisus, drabužius, baldus veždavo į sodo namelius, garažus arba prašydavo tėvų, senelių ar kitų giminaičių juos laikinai priglobti. Bet, kaip sakoma, nieko nėra pastoviau už laikinumą, ypač nemokamą. Nuo daiktų dūstantys artimieji nenorėdami gadinti santykių dažniau kentės, nei prašys ištuštinti užgriozdintą erdvę.
„Tokia paslauga ateityje taps paklausesnė. Mokėti už gyvenamą plotą reikia, o gyventi ankštai ir nepatogiai nesinori, – kalbėjo individualios įmonės „Daiktų motelis“ bendraturtis J. Ramoška. Pagrindinis jo ir žmonos Živilės pajamų šaltinis – polietileninių maišelių gamyba, tačiau pamažu kauniečiai tikisi užauginti ir daiktų saugojimo verslą. –
Mūsų žmonės yra pratę laikyti daiktus soduose, garažuose, palėpėse. Reikia laiko tam pakeisti. Pačioje pradžioje pradėjome nuo aktyvios reklamos, tai padarė poveikį, bet žmogaus mąstymo per dieną nepakeisi. Todėl judame iš lėto, mažais žingsniais. Neforsuojame įvykių, tiesiog dirbame edukacinį darbą.“
Patogumas ar gyvenimas be šaknų?
Didžiuosiuose pasaulio miestuose, ypač pačiame jų centre, gyvenantiems žmonėms tenka mokėti didelius pinigus už gyvenamą erdvę. Todėl sezoninius ar daug vietos užimančius daiktus jie paprastai pasideda priemiesčiuose saugyklomis virtusių buvusių sandėlių, gamyklų pastatuose. Tokia paslauga egzistuoja apie tris dešimtmečius. Tik dabar ji dar pagardinama šiuolaikinėmis technologijomis, kaip visą parą veikiančiomis ir vaizdą įrašančiomis stebėjimo kameromis, reguliuojama kondicionavimo sistema ar sensoriniu apšvietimu.
Amerikoje gana populiari vadinamoji sandėliukų nuoma. Kai žmogus pasirenka reikiamo dydžio patalpą, kuri viduje ir išorėje yra stebima kameromis, jis gauna raktus ar PIN kodą, todėl pats bet kada gali pasidėti ar prireikus pasiimti reikiamus daiktus. Klientui svarbu, kad patalpos būtų sausos, apsaugotos nuo drėgmės, ugnies, vagysčių. To tikimasi iš saugojimo paslaugos teikėjo, tačiau pastato savininkui ar prižiūrėtojui rūpi, kad klientas į nuomojamą erdvę neįneštų nelegalių, pavojingų daiktų ar medžiagų. Amerikoje policija turi teisę įeiti į nuomojamą patalpą, jei gaus informacijos apie draudžiamų medžiagų laikymą.
Paprastai miestiečiai tokiuose sandėliukuose laiko sezoninius daiktus (šventines dekoracijas, žieminius arba vasarinius drabužius, avalynę), įrankius (sniego kastuvus, žoliapjoves), sporto įrangą, knygas ar dokumentus, baldus, žaislus, indus, interjero daiktus, netgi meno kūrinius ar vyną. Tačiau pabrėžiama, kad daiktų saugojimo įmonė nėra banko seifo atitikmuo, todėl nuomojamoje erdvėje nepatariama laikyti itin vertingų daiktų, juvelyrinių dirbinių.
Daiktų saugojimo paslauga, kaip teigia jos teikėjai, yra skirta studentams, kurie per atostogas turėtų kur palikti daiktus, ar į užsienį mokytis ar dirbti išvažiuojantiems žmonėms. Taip pat tiems, kurie remontuoja namus, iš namo keliasi į butą ir laikinai, kol įsirengs būstą, neapkrauna jo rakandais. Besiskiriančios poros, kurios išsikelia iš bendro būsto, čia gali pasidėti kartu užgyventus daiktus, kol susiras naujus namus.
Kita vertus, per pastaruosius metus išpopuliarėjusi daiktų saugojimo paslauga atskleidžia pasaulio gyventojų nomadiškumą, arba gyvenimą neįleidžiant šaknų. Šiuolaikiniai dažnai keliaujantys žmonės nesistengia įsigyti nuosavo būsto ir jo prifarširuoti daiktais, savo nuosavybę jie gali sutalpinti į nuomojamą sandėliuką ir eiti, kur akys mato.
Lietuvai pritaikyta „savarankiško sandėliavimo“ idėja
Įdomiausia bet kokios paslaugos dalis yra jos kaina. Ar daiktų saugojimas yra brangus malonumas? Paprasta taisyklė yra tokia: kuo didesnį plotą žmogus išsinuomoja ir kuo ilgesniam laikui, tuo pigiau jam atsieis daiktų saugojimas. Užsienyje patalpas daiktams sudėti nuomoja ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės.
Amerikietiškų ir angliškų daiktų saugojimo kompanijų puslapiuose dažnai siūloma pirmą mėnesį daiktus laikyti nemokamai. Nuolaidos daromos pasirašant ilgalaikes saugojimo sutartis. Šių šalių didmiesčių gyventojams siūloma palyginti priemiesčiuose ir netoli megapolių įsikūrusiose gyvenvietėse esančių saugojimo kompanijų paslaugų kainas. Gali būti, kad nedidelius ir retai naudojamus daiktus, kurių gabenimui nereikia specialaus transporto, pigiau bus kurį laiką patalpinti už didmiesčių ribų esančiose saugyklose.
„Užsienyje yra populiarus „self storage“ modelis arba mažų sandėliukų sistema. Ištyrinėję Lietuvos rinką supratome, kad mūsų žmonės dar nėra pribrendę tokiam saugojimo variantui. Visi kalba, kaip tai yra gerai, kaip reikalinga, bet naudotis neskuba. Todėl lietuviams pateikėme kiek supaprastintą modelį, – aiškino „Daiktų motelio“ bendraturtis J. Ramoška. – Turime didelę patalpą, kurioje žmogui skiriame tam tikra zoną, jo daiktai yra sudedami ant padėklų ir apsukami apsaugine plėvele. Kiek daiktai užima ploto, už tiek jis ir moka.“
Šiuo metu kauniečių įmonei priklausančiose patalpose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyventojai laikinai pasideda pianinus, fortepijoną, lovas, spintas. „Paprastai pas mus palieka didesnius daiktus, o ant jų sudeda smulkesnius dėžėse. Vien smulkūs daiktai – retai mums paliekami, gal vienas kitas studentas tuo pasinaudoja“, – sakė kaunietis. Paprastai jo šeimai priklausančioje įmonėje miestiečiai daiktus palieka dviem–trims mėnesiams, ilgiausias laikymo terminas kol kas siekia pusantrų metų. „Daiktų motelio“ klientai moka 30 litų už kvadratinį metrą per mėnesį.
Rašyti komentarą