Mokamos televizijos paslaugų operatoriai nejaučia antplūdžio tų gyventojų, kurie dabar ją žiūri nemokamai. Apie trečdalis nesusietų žiūrovų - viliojantis kąsnis operatoriams, kurie bandys įtikinti, kad mokėti už televizijos programas yra naudingiau, negu patiems skaitmeninti savo televizorius.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje už galimybę matyti keliasdešimt televizijos (TV) kanalų mokėjo beveik pusė visų namų ūkių (48,7 proc.), arba 651,3 tūkst. abonentų. Vadinasi, kita pusė krašto šeimų žiūri nemokamą TV arba visai jos nežiūri.
Tuo tarpu rinkos tyrimų bendrovės UAB Socialinės informacijos centro (SIC) duomenimis, praėjusį rudenį nemokamai televiziją žiūrėjo 40 proc. gyventojų. Iš jų 11 proc. mato skaitmeninę TV, įsigiję priedėlius arba naujus televizorius. Tačiau 29 proc. vis dar žiūri analoginę TV naudodami senus televizorius su kambarinėmis TV antenomis. Šie dabar nemokamai mato apie 7 TV kanalus, kurių po spalio 29 dienos nebematys, jeigu nepasirinks vieno iš trijų TV skaitmeninimo būdų: neįsigis priedėlio, atkoduojančio ir priimančio skaitmeninį signalą, bei lauko antenos, nenusipirks naujo televizoriaus arba nepradės mokėti abonentinio mokesčio kuriam nors TV paslaugų teikėjui.
Rinktis iš šių trijų galimybių turės apie 350 tūkst. šeimų, daugiausia gyvenančių kaimo vietovėse.
Jau gaudo klientus
Patyręs TV paslaugų pardavimo konsultantas Dalius (pavardė red. žinoma) sakė, kad jį erzina atakuojančių TV operatorių klausimai - ar jau atsisakei analoginės TV, kada planuoji tai padaryti, ir gąsdinimai, kad televizorius neberodys, jeigu nepasinaudosi jų ištiesta pagalbos ranka, kurios nagai lenkti į save.
„Tokia komunikacija yra gudri kovos dėl naujų abonentų taktika. Tie, kuriems reikėjo komforto ir keliasdešimt kanalų, jau pasirinko mokamos TV tiekėją, o tie, kurie visą gyvenimą televizorių žiūrėjo nemokamai, ir toliau tenkinsis tuo, ką gaus nemokamai, perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės TV. O gaus daugiau. Prie senesnių televizorių pritaikęs priedėlius ir lauko antenas kaimo gyventojas matys dvigubai daugiau - 14 kanalų. Tiek kanalų dabar nemokamai žiūri naujų televizorių, turinčių viduje skaitmeninius imtuvus, savininkai. Manau, kad kol kas daugiausia pinigų iš TV skaitmeninimo gavo jos viešinimo kampanijos vykdytojai“, - juokauja jis.
Įsipareigoti neskuba
Šio konsultanto įžvalgas sustiprino LŽ pakalbinti kaimo gyventojai. Pajevonių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventoja sakė, kad niekada už televiziją niekam nemokėjo ir to daryti neplanuoja. „Užtenka tiek, kiek matome su paprasta antena, svarbiausia pamatyti žinias, o filmus vaikai per kompiuterį žiūri. Nusipirksime priedėlį už 100 litų ir mums pakaks to, kiek rodys, o jei matysime dar daugiau kanalų, būsime visiškai patenkinti“, - dėstė ji.
Daugiausia mokamos televizijos abonentų turinčių bendrovių AB „Teo Lt“ ir palydovinės „Viasat“ atstovai didelio klientų sujudimo dėl besibaigiančios senosios TV eros nejaučia.
„Mūsų klientų skaičius kasmet didėja maždaug penktadaliu. Tiek dėl analoginės TV išjungimo, tiek dėl galimybių matyti daugiau kanalų. Mes išsiaiškinome, kad apie 6 iš 10 analoginę antžeminę TV žiūrėjusių šeimų, norėdamos gauti kokybišką nepertraukiamą skaitmeninį signalą, turės ne tik įsigyti priedėlį, bet ir pasikeisti naudotą anteną. Todėl daugeliui patogiau mokėti kas mėnesį abonentinį mokestį ir nesukti sau galvos dėl įrangos įsigijimo ar antenos kėlimo“, - kalbėjo Antanas Bubnelis, „Teo LT“ atstovas spaudai.
Diana Liepinytė-Kytrienė, „Viasat“ viešųjų ryšių vadovė, tikino, kad klientų skaičius nuolat auga ir dėl perėjimo prie skaitmeninės TV, ir dėl turinio kokybės: galimybės žiūrėti naujus filmus be reklamos intarpų, pasirinkti kalbas. Pagrindiniai palydovinės „Viasat“ televizijos klientai gyvena individualiuose namuose, įskaitant atokiausias vietas. Vienkiemio ar namo dauboje nepasiekia kabeliniai tinklai, o TV antena nepagauna signalo - tokiu atveju, jos teigimu, žmonėms palydovinė TV yra išeitis.
„Taip nėra, kad visi žmonės, išgirdę apie TV skaitmeninimą, puola ją įsigyti. Rinka yra prisotinta ir televizorių, ir tiekėjų. Mūsų patirtis Švedijoje, Estijoje rodo, kad dalį žmonių TV skaitmeninimas sudomina komunikuojant valstybiniu lygiu, o dalis žmonių lauks paskutinės minutės. Jei daug tokių žmonių uždels, tai susidarys eilė, nes meistrų nėra pakankamai. Kol sumontuos palydovines antenas, kai kam teks palaukti“, - tikino ji.
D.Kytrienės teigimu, akcijos naujiems abonentams pritraukti rengiamos beveik nuolat. Dabar už nedidelį mėnesio mokestį galima pabandyti kelis - brangesnį ir pigesnį - programų paketus ir pasirinkti vieną iš jų.
Kaime grumsis „Teo LT“ ir „Viasat“
UAB „Cgates“, valdančios „Cgates“ ir „Mikrovisatos“ paslaugų ženklus, direktorius Paulius Dambrauskas mano, kad žiūrinčiųjų nemokamą TV miestuose liko labai nedaug. SIC duomenimis, analoginę nemokamą TV juose žiūri 20 proc. gyventojų. „Jie tiesiog naudojasi televizija tada, kai nori pamatyti reikšmingesnius renginius. Mes jiems paruošėme „stiprų“ pasiūlymą, vadinamą mažuoju paketu, kurio veikimą dabar bandome. Tai bus 16 kanalų už poros dešimčių litų mokestį. Kadangi eteriu pasiekiame Vilniaus ir Kauno užmiesčius, pakovosime ir dėl šių abonentų, o lįsti giliai į kaimą ieškoti klientų net nebandysime. Technologiškai juos prisirišti palankiausia kompanijų „Teo Lt“ ir „Viasat“ televizijoms. Šie du žaidėjai ir turi daugiausia šansų praturtėti iš skaitmeninimo“, - neslėpė „Cgates“ vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės į skaitmeninimą žiūri iš „status quo“ taško - tikisi, kad matys 14 kanalų, kurie yra nekoduoti. „Visi kalba - skaitmeninkitės, pirkite priedėlius. Tačiau žmonės gali nusivilti tokiais raginimais, kai komercinės televizijos sumanys koduoti savo kanalus, kaip nutiko gretimose šalyse. Estijoje liko 4 nekoduoti kanalai, Latvijoje liks 5.
Žmogus investuos 200 litų ar daugiau ir po metų matys ne 14, o pavyzdžiui, 8 kanalus. Kas bus kaltas. Vėl valdžia?“ - retoriškai klausė jis.
P.Dambrauskas siūlo vadovautis toliaregišku požiūriu ir gerai pagalvoti, ar verta pirkti televizorių priedėlius ir įsirengti lauko antenas patiems, ar mokėti minimalų mokestį TV paslaugų teikėjui. Įsirengti pačiam lauko anteną, netgi norint ją išsikelti balkone, reikia stovo, kabelio, maitinimo. Televizinio signalo patikimumas su viduje veikiančia antena bus prastas, nes skaitmeniniam signalui trukdo langai, namo sienos. „Kaimo žmonės, be abejo, yra nagingi, bet bus ir tokių, kuriems tai pasirodys per daug sudėtinga, ir juos suvilios „Teo Lt“ arba „Viasat“, - neabejoja jis.
Nesismulkina su priedėliais
Buitinės technikos prekybos tinklo „Topo centras“ Komunikacijos projektų vadovas Erikas Kundreckas sakė, kad pastaruoju metu ryškėja tendencija, jog žmonės atsinaujina televizorius ir nesuka galvos dėl priedėlių. „Veikiausiai gyventojai, ruošdamiesi skaitmeninimui, pirks naujus televizorius, o ne priedėlius. Jau per Kalėdas taip pirko televizorius, kad nespėjome iš sandėlių vežti. Mažesnių miestelių tendencijos yra panašios“, - sakė jis.
Anot jo, šiuo metu nemokamai apie 7 kanalus, kurių dauguma - lietuviški, mato senų televizorių savininkai, pasistatę paprastas antenas, o 14 kanalų nemokamai gali matyti naujesnių, nuo 2008 metų vidurio parduodamų televizorių, kurių viduje yra imtuvas, priimantis skaitmeninį signalą, žiūrovai. Nuo šių metų spalio 29 dienos senųjų televizorių savininkai jokių kanalų nebematys, jeigu neįsigis priedėlio, atkoduojančio ir priimančio skaitmeninį signalą.
SKAIČIAI
SIC duomenimis, 27 proc. miestų gyventojų TV žiūri nemokamai, iš jų - 20 proc. analoginę TV, 7 proc. - nemokamą skaitmeninę televiziją.
Kaimuose nemokamą TV žiūri 67 proc. gyventojų, iš kurių - 48 proc. analoginę ir 19 proc. - skaitmeninę TV.
135 tūkst. gyventojų nežino, kokiu būdu skaitmenins TV.
RRT duomenimis, 2011 metų III ketvirčio pabaigoje mokama televizija naudojosi 651,3 tūkst. abonentų - 48,7 proc. visų namų ūkių.
Pajamos už mokamos televizijos paslaugas, gautos per 2011 metų III ketvirtį, sudarė 42,93 mln. litų. Palyginti su 2011-ųjų II ketvirčiu, jos išaugo 3 procentais.
Rašyti komentarą