Praėjusiais metais ketvirtadaliu padaugėjo iš užsienio valstybių į Lietuvą grąžinamų asmenų, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. 2011-aisiais į šalį dėl įvairių priežasčių iš užsienio buvo grąžinti 903 asmenys, 2010 m. – 724. Du trečdaliai iš pernai grąžintųjų užsienio valstybėse buvo padarę nusikaltimus ar pažeidimus.
Tipiškas pavyzdys – ketvirtadienį tuoj po vidurnakčio iš Olandijos per Varšuvą į Vilniaus oro uostą parskraidintas 23-ejų kaunietis. Jis iš Olandijos išsiųstas už šios šalies įstatymų pažeidimus. Į Lietuvą kaunietis grįžo be dokumentų, o jo tapatybę pasieniečiai nustatė per savo duomenų bazes.
Paaiškėjo, kad šis vyras užsienyje buvo pasislėpęs nuo Lietuvos teisėsaugos. Jo kaip už nusikaltimą padarymą nuteisto asmens nuo 2008 m. gruodžio ieškojo Kauno policija. Vilniaus oro uosto pasieniečiai kaunietį sulaikė ir perdavė sostinės policijos pareigūnams.
Dauguma iš įvairių šalių į Lietuvą išsiųstų asmenų ją pasiekia oro keliais: pernai Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose pasieniečiams iš viso buvo perduoti 827 tokie asmenys. Lietuvos VSAT pareigūnai yra iš anksto informuojami, kad reisu iš užsienio valstybės yra išsiunčiamas asmuo, o orlaivio įgula pasieniečiams perduoda grąžinamojo dokumentus.
VSAT duomenimis, iš visų 903 pernai į šalį gražintų asmenų daugiausiai buvo Lietuvos piliečių – 692. Taip pat grąžinti 77 gruzinai, tarp kurių daugiausiai tokių, kurie Lietuvoje prašėsi prieglobsčio. Pasinaudoję teise parai išeiti iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje, jie bando per Lenkiją vykti toliau į Vakarų Europos šalis. Jei Gruzijos piliečiai ten sulaikomi, pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus jie grąžinami į tą valstybę, kurioje pirmiausia prašėsi prieglobsčio.
Pernai į Lietuvą taip pat grąžintas 31 Rusijos pilietis, 24 kirgizai, 18 armėnų, 12 baltarusių, 11 afganistaniečių bei po kelis asmenis iš 16 skirtingų valstybių. Tarp šių užsieniečių irgi buvo tokių, kurie pirmiausia pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Kai jie iš jos pasišalino ir buvo sulaikyti užsienyje, tokie asmenys grąžinami į Lietuvą.
Dar viena grąžintųjų kategorija – Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Šengeno vizas gavę ir į šią erdvę atvykę užsieniečiai, prieglobsčio vėliau pasiprašę kitose šalyse. Tokiu atveju jie irgi grąžinami vizą išdavusiai valstybei.
Užfiksuota ir nemažai atvejų, kai trečiųjų šalių piliečiai užsienio valstybėse įkliūna su svetimais ar padirbtais lietuviškais asmens dokumentais, o to neišsiaiškinę užsienio teisėsaugininkai juos bando išsiųsti į Lietuvą. Tokias apgaules demaskavę VSAT pareigūnai paima suklastotus grąžintųjų asmens dokumentus, o užsieniečius išsiunčia atgal į tas valstybes, kur jie buvo sulaikyti.
Praėjusiais metais 646 asmenys į Lietuvą buvo išsiųsti, nes būdami užsienio šalyse padarė įvairius nusikaltimus ar įvairius teisės pažeidimus ir buvo sulaikyti teisėsaugininkų. 144 asmenims išvis nebuvo leista įvažiuoti į užsienio valstybę, 37 grąžintieji užsienio valstybių sienas kirto nenustatytose vietose, 32 atvyko nelegaliai, buvo sulaikyti užsienio valstybės teritorijoje ir grąžinti į Lietuvą, 12 į užsienio valstybę atvyko legaliai, tačiau per ilgai joje užsibuvo.
Manoma, kad pernai išaugęs į Lietuvą grąžinamų asmenų skaičius gali būti susijęs su pastaraisiais metais žymiai išaugusia emigracija iš šalies. Užsienio valstybėse augant išvykusiųjų iš Lietuvos skaičiui atitinkamai daugėja ir dėl įvairių priežasčių grąžinamų į ją asmenų.
Pastebima, kad nemažai į užsienio šalis išvykusiųjų lietuvių ieško greito ir pelningo pragyvenimo šaltinio, todėl dalis jų imasi ir nusikalstamos veiklos – organizuoja ar patys užsiima automobilių, motociklų, įvairios ūkio ir buities technikos, dviračių vagystėmis ir jų pargabenimu į Lietuvą.
Spėjama, kad dalis Lietuvą palikusių asmenų atgal buvo grąžinti, nes užsienyje galėjo verstis ir ten gyvenančių lietuvių apgaudinėjimu ar net reketu.
Rašyti komentarą