Mėgėjai nepaisyti teisėsaugos pareigūnų nurodymų netrukus turės keisti taktiką - prieš jiems atsikirtę ar juolab pabandę priešintis, turės pasvarstyti, kiek gali kainuoti išsprūdęs keiksmažodis ar dviprasmiškas gestas.
Pastaraisiais metais pasipriešinimo pareigūnams atvejų ne tik padaugėjo - jų padvigubėjo. Iškilusias problemas norima išspręsti gerokai padidinus baudas tokiems asmenims. Didesnės baudos už pasipriešinimą pareigūnams jau numatytos ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktame keičiamų Baudžiamojo kodekso (BK) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) punktų projektuose. Juos Seimas imsis svarstyti jau per šią pavasario sesiją.
LŽ kalbinti atsakingi VRM ir Ministro pirmininko tarnybos atstovai kategoriškai atmeta skeptikų abejones, kad taip bus atrištos rankos pareigūnų savivalei. Neleistinai pasielgusius pareigūnus esą galima skųsti jų vadovams ar teismams.
Tačiau tai padaryti mėginę žmonės LŽ tikino, kad įrodyti, jog pasipriešinimo pareigūnui nebuvo, ar apskųsti pareigūnų veiksmus beveik neįmanoma.
Ilgiau kalės, daugiau mokės
BK siūloma numatyti, kad teisėtų pareigūnų nurodymų nepaisymas būtų traktuojamas ne kaip nesunkus, bet apysunkis nusikaltimas, už kurį būtų galima sulaukti laisvės atėmimo bausmės nebe iki trejų, bet iki ketverių metų. Pasipriešinusiajam teismas taip pat galėtų skirti dvigubai didesnę baudą nei iki šiol, ji siektų 1000 MGL (minimalaus gyvenimo lygio, 1 MGL - 130 litų). Taip pat numatoma, kad visos baudos, susijusios su pasipriešinimu pareigūnams bei numatytos ATPK, būtų dvigubai didesnės.
Ir VRM, ir Ministro pirmininko tarnybos atstovai įsitikinę, kad kai kuriuos kodeksų punktus sugriežtinti būtina dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - dėl padažnėjusių pareigūnų nurodymų nepaisymo atvejų ir nusižengėliams teismuose skiriamų per menkų baudų.
„Išanalizavę teismų praktiką įsitikinome, kad pasipriešinusieji pareigūnams baudžiami mažiausiomis, kokios tik numatytos kodeksuose, baudomis. Todėl šis minimumas turėtų būti pakeistas iš esmės“, - LŽ patikino ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Gintaras Kalinauskas.
Priešinamasi – masiškai
VRM ir Vyriausybės atstovai, inicijuodami BK ir ATPK punktų pakeitimus, tikisi įnešti ir teisinio aiškumo. Šiuose dokumentuose iki šiol minimi du skirtingi nusižengimai - nurodymų nepaisymas ir pasipriešinimas pareigūnams. Patvirtinus Seimui pateiktą projektą pastarojo nusižengimo nebeliktų, o bet koks konfliktas su policija, ugniagesiais, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ar kitais pareigūnais galėtų būti įvardijamas kaip teisėtų nurodymų nepaisymas.
„Apie tai, kad vis daugiau piliečių priešinasi pareigūnams, kalbėta ne vienus metus. Susiklosčiusią nederamą situaciją reikia spręsti“, - tikino G.Kalinauskas.
VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas teigė, kad keisti kodeksus būtina dėl kraupios statistikos. Juk pagal ATPK 2009 metais bausta 590, o 2010-aisiais - net 1271 asmuo. Šie skaičiai ir toliau didėja - pernai vien per pirmuosius dešimt mėnesių pasipriešinimo pareigūnams atvejų užfiksuota net 1278.
Nubaustųjų pagal BK pernai taip pat buvo 17 proc. daugiau nei užpernai. „Statistika nedžiugina. Besipriešinančiųjų pareigūnams vis daugėja, o norinčiųjų dirbti pareigūnais - vis mažiau“, - pastebėjo T.Žilinskas.
Jo nuomone, mažai tikėtina, kad sugriežtinus bausmes ir padidinus baudas už pasipriešinimą pareigūnams šie ims sąmoningai provokuoti paprastus piliečius. „Jų veikla griežtai kontroliuojama, o neteisėtai pasielgusį pareigūną galima apskųsti jo vadams arba teismui“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pareigūnų kaltės įrodyti neįmanoma?
Tačiau numatomas BK ir ATPK kai kurių nuostatų sugriežtinimas ne visiems atrodo neišvengiamas. Dalis visuomenės nusiteikusi skeptiškai.
„Įrodyti, kad pasipriešinimo pareigūnui nebuvo, yra labai sunku, o apskųsti jo veiksmus - beveik neįmanoma“, - įsitikinęs du kartus dėl policijos veiksmų ikiteisminius tyrimus mėginęs inicijuoti kaunietis Linas Hermanas.
LŽ kelis kartus rašė apie tai, kaip L.Hermanas ir jo draugas, žinomas dailininkas vitražistas Kazimieras Žaltauskas po 2008 metų rugsėjo mėnesį vykusio susidūrimo su policija įklimpo į teismų maratoną ir net pabuvo psichiatrijos ligoninėje.
Pasak L.Hermano, ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar jis ir K.Žaltauskas priešinosi policijai tuo metu, kai pareigūnai užsuko į L.Hermano butą, policiją tada iškvietė šio kaimynė. Moteris tvirtino, neva jo svečias, važiuodamas dviračiu, apgadino jos automobilį.
„Ikiteisminio tyrimo pabaigoje man buvo pritaikytas straipsnis dėl policijos pareigūno įžeidimo, o K.Žaltauskui - dėl pasipriešinimo. Byla perduota į teismą, tačiau iki šiol nebaigta“, - sakė L.Hermanas. Vaikinas laiko save nukentėjusiuoju, todėl kreipėsi į prokuratūrą. Jis paprašė įvertinti pareigūnų veiksmus ir pradėti ikiteisminį tyrimą. „Apie tai, kas vyko mano bute, būtų galima labai daug papasakoti. Yra ir filmuotos medžiagos, ir garso įrašų, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnams prokurorai nepradeda. Mums jau du kartus buvo atsakyta neigiamai. Tačiau tikrai nenurimsime ir kreipsimės dar sykį“, - tvirtino L.Hermanas.
Rašyti komentarą