Pulkininko Vytauto Pociūno (1957 m. rugsėjo 23 d. – 2006 m. rugpjūčio 23 d.) tragiškos žūties atnaujinto ikiteisminio tyrimo terminas oficialiai baigiasi 2012 m. vasario 29 d. Tačiau į šeimą, visuomenę dominančius klausimus ir šįkart greičiausiai atsakymų duota nebus. Dėl daugelio priežasčių, kurios nuo Lietuvos tyrėjų nepriklauso – V. Pociūnas žuvo nelabai draugiškos Baltarusijos teritorijoje. Tačiau kai kurie faktai leidžia teigti, kad atsakymų negausime ir dėl to, kad iš pat pradžių Lietuvos teisėsaugos ir diplomatinės institucijos darė viską, kad tiesa nepaaiškėtų.
Spaudimas teisėsaugai?
Artėjant ikiteisminio tyrimo termino pabaigai, didelį spaudimą patiria tiek Generalinės prokuratūros (GP), tiek kai kurių kitų ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai. Patikimomis Alfa.lt žiniomis, ypač tyrimo baigtimi domisi buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas, šiuo metu dirbantis Seimo pirmininko pavaduotojo Algio Čapliko patarėju, Dainius Dabašinskas.
„Aš pats nelabai norėčiau komentuoti, nes savo samprotavimus, išvadas ir pastebėjimus išdėsčiau ir parlamentinei tyrimo komisijai, ir prokuratūrai“, – Alfa.lt tvirtino D. Dabašinskas, pasiteisinęs, kad jo „pastebėjimai“ turi ikiteisminio tyrimo duomenų statusą ir yra neskelbtini.
„Ar gali tie visi pasakoriai pateikti konkrečią faktūrą, įvardinti mano veiksmus, ketinimus, – įtarimus, kad esą daro spaudimą prokurorams dėl palankesnių ikiteisminio tyrimo išvadų, kurios liestų VSD (ir galimai jį patį kaip vieną įtakingiausių departamento vadovų), atrėmė D. Dabašinskas. – Manau, kad ne, nes to gamtoje tiesiog nebuvo. Tegu pasakoriai kuria ne pasakas, o pateikia faktūrą ir užduoda žmogui (D. Dabašinskui – aut. past.) labai konkrečius klausimus. Dabar nėra faktūros – aš neturiu ką komentuoti. Tuo labiau negaliu komentuoti dalykų, kurių nėra buvę ir nėra gamtoje.“
Prokuroras Urbelis: manęs nepaspaus
„Kol kas neturime visų atsakymų į tyrimo suformuluotus klausimus, – Alfa.lt tvirtino GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis, klausiamas, koks vasario pabaigoje bus priimtas procesinis sprendimas V. Pociūno byloje. – Didžiausia mūsų problema ne laikas, kurio praėjo nemažai. Kartais sakoma, kad byla turi atsigulėti. Problema – įvykis buvo ne Lietuvos teritorijoje, o tyrėjas, reikalui esant, įvykio vietoje privalo lankytis vos ne kasdien.“
Pasak A. Urbelio, prokuroras – tai ne žurnalistas ar politikas, prokurorui reikia faktų, kurie gali pagrįsti vieną ar kitą keliamą versiją. „Tačiau jeigu šiandien faktų nėra ar jų nepakanka, tai dar nereiškia, kad tie faktai neatsiras vėliau. Tyrėjas turi dėti tašką, o ne kablelį, klaustuką, šauktuką ar daugtaškį, tačiau tas taškas nebūtinai yra galutinis“, – tvirtino prokuroras, priminęs, kad kiekvieno prokuroro sprendimą gali anuliuoti ar pakeisti aukštesnis prokuroras.
„O jokio spaudimo man niekas nedarė ir nedarys, nes esu pasiekęs jau tokią stadiją, kai tai yra neįmanoma, – nuramino A. Urbelis. Ir niūriai pajuokavo apie kyšius: – Žinote, kad kyšis yra nešamas ir imamas tik vieną kartą gyvenime. Vėliau jau visi viską žino.“ Pasak A. Urbelio, byloje esančios medžiagos iškraipyti neįmanoma, nes kiekvienas bylos dalyvis gali įvertinti byloje turimą informaciją.
Prokuroras A. Urbelis, remdamasis ikiteisminio tyrimo paslaptimi, atsisakė komentuoti ar vertinti anksčiau V. Pociūno bylą tyrusių GP prokurorų veikimą ar neveikimą. Esą per du mėnesius po V. Pociūno žūties atliktas milžiniškas darbas...
VSD atkakliai neigia
Jau kelerius metus vyksta ne tik diskusijos, bet ir teisminiai ginčai – ar žūties metu V. Pociūnas buvo VSD karininku, ar nebuvo? O gal tarnavo tik taikioje užsienio reikalų žinyboje. VSD iki šiol bando įteigti būtent tokią nuomonę.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui adresuotuose raštuose nuolatos kartojama, kad V. Pociūnas „išreiškė norą dirbti diplomatinėje tarnyboje, sudarė terminuotą diplomato tarnybos sutartį, buvo perkeltas iš VSD Trečiosios valdybos viršininko pareigų į Lietuvos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjo pareigas“. Šalia šių biurokratinių formuluočių pateikiama ir detalių, kurios „įrodo“, kad V. Pociūnas su VSD tikrai neturėjo nieko bendro: 2005 m. V. Pociūnui „buvo nurodyta priduoti jam priskirtą tarnybinį ginklą į VSD ginklų sandėlį, tarnybinį pažymėjimą grąžinti VSD Personalo skyriui, o specialiąsias priemones, dokumentus bei kitas darbo priemones perduoti VSD Kauno apygardos skyriaus viršininkui“. Daugiau>>
Rašyti komentarą