Žmogaus išvaizda gali daug pasakyti apie jo charakterį. Mes dažnai girdime posakius: akys spinduliuoja laime, suraukė antakius, nukabino nosį, papūtė lūpas... Veido mimika išduoda mūsų vidinę būseną.
Fizionomika atskleidžia mums vidinio pasaulio paslaptis. Dažnai užtenka vieno žvilgsnio į žmogų, kad nustatytume koks jis.
Šiandien paaiškinsime jums, ką sako lūpos.
Žmogaus lūpos, jų forma ir kontūrai gali papasakoti labai daug apie tai, koks jis yra. Tikriausiai todėl moterys taip dažnai stengiasi šiek tiek pakoreguoti lūpų formą ir dydį, kad sudarytų apgaulingą įspūdį ir nuslėptų savo tikrąjį būdą.
Jos nuolat dažo lūpas lūpdažiais ir blizgiu. Kai kurios net kreipiasi į plastikos chirurgus, kad šie suformuotų joms svetimas lūpas, su kuriomis tikisi tapti labiau viliojančios. Paprastai dailiosios lyties atstovės stengiasi pasididinti ir paryškinti lūpas, kad atrodytų patrauklesnės.
Fizionomikos mokslas sako, jog putnių lūpų savininkas – seksualus ir jausmingas žmogus. Dauguma moterų laiko lūpas savo puošmena. Ir jos teisios!
Siaurą burną paprastai turi sunkaus charakterio, niūrūs žmonės. Jie rūškani, nykūs, uždari. Kai žmogus su tokia lūpų forma pasijunta blogai, atsiduria streso būsenoje, tai jo veido sritis aplink burną atrodo labai įsitempusi. Apie tokį paprastai sakoma: „Suspaudė lūpas iš pykčio“. Kad neišduotumėte šių charakterio bruožų, sekite savo mimiką, kitaip apie jus aplinkiniai manys, jog jūs esate nepakenčiamo būdo asmuo.
Žmonės su pūsta apatine lūpa laikomi nepranokstamais egoistais. Jei apatinė lūpa dar gerokai didesnė už viršutinę, tai bendros kalbos su tokiu žmogumi praktiškai neįmanoma surasti. Jis niekada neims su jumis kalbėtis kaip lygus su lygiu, nes jaučiasi pranašesnis bet kokioje srityje. Beje, apatinė lūpa atvėpsta ir tuomet, kai žmogus jaučia panieką ir nepagarbą pašnekovui.
Išsipūtusi viršutinė lūpa – tai požymis tų, kurie atkakliai ir ryžtingai siekia savo tikslo. Tie žmonės žino, ko jei verti, tačiau nebijo sunkumų ir kliūčių, jie pasirengę leistis į kompromisus su viena sąlyga: kad kiti neims pretenduoti į jų asmeninę erdvę. Jei pašnekovas vis dėlto peržengia šią ribą, jis rizikuoja visam laikui prarasti jo palankumą.
Žmonės su abiem išsipūtusiomis lūpomis ir griežtais jų kontūrais stovi tvirtai ant žemės, jie nepuoselėja iliuzijų, nėra pretenzingi ir nesijaudina, kaip gyvens rytoj. Jų devizas: „Diena praėjo – ir ačiū Dievui!“ Dar viena jų savybė: visi tie žmonės per menkai vertina save, nepasitiki savimi, linkę į depresiją. Jie užsiima kasdieniais darbas, darnai darydami juos iš inercijos. Nepaisant šių trūkumų, tai yra stiprūs žmonės ir dažnai vientisos asmenybės.
Rašyti komentarą