Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė mano, kad studentų rotavimas po kiekvienų studijų metų, o ne kas semestrą, ne tik neprieštarautų Konstitucinio Teismo (KT) sprendimui dėl Mokslo ir studijų įstatymo, bet ir būtų racionaliausias studijuojančiųjų įvertinimo būdas.
„Vienerių metų terminas susietas su studijų kreditais, kurių apimtis matuojama pagal studijų metus, o ne pagal semestrą. Šiuo metu dalyje aukštųjų mokyklų studijos organizuojamos tokiu būdu, kad semestras nesutampa su akademinio mokymosi laikotarpiu, todėl už studijas atsiskaitoma už visus studijų metus ir pagrindinis studijų patikros rezultatas fiksuojamas ne semestro pabaigoje, o studijų metų pabaigoje“, – savo nuomonę trečiadienį „Žinių radijo“ eteryje gynė I. Degutienė.
Anot jos, rotacija po kiekvienų metų sutampa ir su studentų, dalį laiko studijuojančių užsienyje, atsiskaitymais.
„Užsienio šalyse mokslo metai prasideda ir baigiasi skirtingu metu“, – pažymėjo politikė, pabrėždama, kad kasmet apie 3 proc. studentų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų išvyksta studijuoti į įvairias Europos Sąjungos aukštąsias mokyklas pagal ERASMUS mainų programą.
Pasak I. Degutienės, numačius, jog studentai būtų rotuojami kas semestrą, įsivyrautų sumaištis, dalies į užsienį išvykusių studijuoti ir į Lietuvą sugrįžtančių studentų reitingavimas taptų neapibrėžtas.
KT praeitų metų gruodį paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po kiekvienų studijų metų. Pataisų iniciatoriai siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.
Opozicijos atstovai socialdemokratai siūlo situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymu, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Pastarieji taip pat siūlo suvienodinti įmokas už studijas, tačiau I. Degutienė tikino tam taip pat nepritarianti.
„Diskusija vyksta ir dėl to, tačiau turime pripažinti, kad kaštai vienoms ar kitoms studijoms yra labai skirtingi. Tarkime, studijuojantiems stomatologiją yra labai didelės išlaidos. Pastarosios yra žymiai didesnės negu, tarkime, studijuojant humanitarinę specialybę. (...) Jeigu mes viską suniveliuojame, tai tokiu socialistiniu keliu (nueitume – Alfa.lt), lygiavos principu, bet realiame gyvenime tos lygiavos nėra“, – kalbėjo I. Degutienė.
Jos nuomone, viena esminių pataisų Mokslo ir studijų įstatyme, kurią reikia nedelsiant įgyvendinti, tai numatyti, kad aukštosios mokyklos biudžetą tvirtins senatas.
„Šiandien aukštosios mokyklos yra pasimetusios, nes metai prasidėjo, o dar nėra patvirtinti biudžetai“, – pabrėžė I. Degutienė.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė tiek valdančiųjų, tiek ir opozicinių socialdemokratų pagal KT nutarimą paruoštus Mokslo ir studijų įstatymo projektus. Ketvirtadienį parlamentarai abu teisės aktus svarstys ypatingos skubos tvarka.
Rašyti komentarą