Sausio pradžioje išaiškinus, kas turės mokėti fizinių asmenų nekilnojamojo turto (NT), kurio vertė viršija 1 mln. litų, mokestį, Registrų centro (RC) interneto svetainės, skelbiančios NT rinkos vertes, lankomumas padidėjo 16 kartų.
2011 metų vasarą buvo paskelbtas RC masinis turto įvertinimas - patikslintas NT verčių žemėlapis, kuris atnaujinamas kasmet. Juo remiantis bus apskaičiuojamas gyventojų NT mokestis. Su RC nurodytu turto įvertinimu nesutinkantys savininkai gali jį ginčyti iki kovo 31 dienos.
Kol kas turto savininkai dar neskuba tų verčių ginčyti, o ir turto vertintojai jiems padėti dar negali.
„NT savininkai aktyviau domisi galimybėmis atlikti individualų savo turto vertinimą, tačiau konkrečių užsakymų dar nesulaukėme, o ir patys tarpusavyje tik diskutuojame, kaip tai reikės daryti“, - LŽ prisipažino UAB „Domus Optima“ turto vertintoja Jurgita Batarlaitė.
Užsakymų teigė dar nesulaukę ir kiti turto vertintojai, nors pateikti pretenzijas RC dėl turto vertės nustatymo savininkai gali tik per pirmuosius tris mokestinių metų mėnesius.
Namas be žemės
Turto vertintojų blaškymąsi suprasti lengva. Mat Seimas priėmė skirtingus įstatymus, kuriais reglamentuojami atskiri mokesčiai - už žemę ir už statinius.
„NT rinkos vertę įprasta nustatyti kaip namų valdą, t. y. žemės sklypą su visais ant jo esančiais pastatais - juk būtent taip rinkoje vyksta sandoriai“, - LŽ aiškino Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys, UAB „Matininkai“ Kauno skyriaus turto vertintojas Juozas Urbonas.
Juk iš tiesų - niekas neperka sklypo be jame esančio namo, ar bent jau tai pasitaiko itin retai. Tačiau RC, atliekantis masinį NT vertinimą, skelbia pastatų vertes, atsietas nuo žemės sklypų.
„Mūsų naudojami statistinės analizės metodai, pagal kuriuos nustatome NT rinkos vertes, pripažįstami tarptautiniu mastu“, - tvirtino RC atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Pasak jo, RC nustato absoliučiai visų registruotų statinių rinkos vertes. Tai pirmiausia butai daugiabučiuose, individualūs namai su priklausančiais ūkiniais pastatais, pagalbinio ūkio pastatai - pavyzdžiui, nameliai kolektyviniuose soduose, vasarnamiai ir pan.
J.Urbono teigimu, metodika, pagal kurią NT vertes nustato RC, pasaulyje iš tiesų naudojama, bet Lietuvos turto vertintojams nepažįstama, todėl sausio pabaigoje asociacija, bendradarbiaudama su RC, planuoja specialų tam skirtą seminarą turto vertintojams.
Vertintojams tai svarbu, nes RC ekspertų komisija imasi nagrinėti tik tas pretenzijas, kuriomis reikalaujama registre pakeisti vertes, jei jos daugiau nei 20 proc. skiriasi nuo individualaus vertinimo.
Dabar, pripažįsta J.Urbonas, RC pateikiamos pastatų rinkos vertės turto vertintojams yra pagalbinė priemonė nustatant visos namų valdos rinkos vertę.
A.Petrošiaus teigimu, jei individualus turto vertinimas atliekamas teisingai, abiejų verčių skirtumai penktadalio paprastai neviršija.
Didesnių skirtumų atsiranda nebent tada, kai kadastras nepapildomas informacija apie esminius įvykius - pavyzdžiui, apie tai, kad pastatas sudegė arba viesulas nurovė stogą. Tokiu atveju degėsių krūva gali būti įvertinta panašiai kaip gretimas sveikas pastatas.
A.Petrošiaus teigimu, kol kas dėl NT vertės pakeitimo į RC niekas nesikreipė, bet tokiomis galimybėmis aktyviai domimasi.
„Anksčiau daugiau reikalavimų būdavo padidinti skelbiamą turto vertę, bet jie baigėsi tą pačią dieną, kai buvo pradėtas svarstyti NT apmokestinimo įstatymas“, - juokavo RC atstovas.
Verta skaičiuoti
Tikėtina, kad NT savininkai nei vertintojų, nei RC neapguls ir vasarį bei kovą. Mat po seminaro, matyt, vertinimo metodikos taps dar panašesnės, todėl mažės galimybių sumažinti skelbiamą NT vertę.
Kita vertus, tai pripažįsta ir vertintojai, RC skelbiamos rinkos vertės neretai yra mažesnės nei realios, nes naujausią NT verčių žemėlapį RC sudarė 2011 metų vasarą, patikslindamas kai kuriuos duomenis pagal turimą informaciją apie pirmąjį metų pusmetį atliktus sandorius.
„Finansų ministerija išaiškino, kad fizinių asmenų NT mokesčių dydis, kaip ir juridinių asmenų, turės būti nustatomas pagal 2010 metų vertes“, - teigė A.Petrošius. Tada NT buvo pigesnis nei dabar, ir tai paranku mokesčio mokėtojams.
„Net jei savininkas nuspręstų ginčyti vertes, pirma jis turėtų gerai apskaičiuoti, ar išlaidas, skirtas individualiam vertinimui, galės atpirkti sutaupyta mokesčio dalis“, - patarimais dalijosi J.Urbonas.
Be adresato?
Kaip žinoma, fizinių asmenų šeimos iki gruodžio vidurio privalės sumokėti 1 proc. mokestį, apskaičiuotą nuo vertės, viršijančios 1 mln. litų.
LŽ pasidomėjus, kiek Lietuvoje yra šeimų ar pavienių asmenų, kurie turėtų sumokėti šį mokestį, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai Darius Buta paaiškino, kad šią informaciją privalo pateikti RC.
RC duomenimis, 2012 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 741 NT objektas, kurio vertė viršija 1 mln. litų. Tačiau dabar, išaiškinus mokesčio nustatymo tvarką, tokie duomenys netenka prasmės, pažymėjo A.Petrošius.
Mat sausio pradžioje Finansų ministerijai paskelbus įstatymo išaiškinimą, paaiškėjo, kad mokestį privalės mokėti šeimos, kurių viso valdomo NT rinkos vertė viršija 1 mln. litų. Toks įstatymo išaiškinimas sukėlė keblumų VMI, kuriai nebus lengva nustatyti visas šeimas, kurioms Seimas užkrovė šio mokesčio prievolę. Juk Lietuvoje nėra visuotinio turto deklaravimo. Be to, VMI atstovas patvirtino, kad apie tokį deklaravimą kol kas nė nekalbama.
Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima gali valdyti du butus, sodybą su ūkiniais pastatais, namelį kolektyviniame sode, visa nuosavybė įregistruota skirtingų šeimos narių vardu, o 1 mln. litų viršija tik jų bendra vertė.
Kol kas nėra numatyta, kaip suregistruoti bendrą šeimos valdomą turtą „į vieną milijoną“, juolab kai sutuoktiniai gyvena šeimoje nepakeitę pavardžių. Ne ką paprasčiau, kai kuris nors šeimos vaikas sulaukia pilnametystės, t. y. gali būti traktuojamas kaip atskiras fizinis asmuo, valdantis jam užrašytą turtą. Tokių ir panašių variantų gali būti daugybė.
„RC fiksuoja tik statinius ir kitą įregistruotą NT, jo vertes, savininkus, nuosavybės teisės suvaržymus, tačiau nefiksuoja, kiek kuriam asmeniui ar juolab šeimai NT priklauso. Tai mokesčių inspekcijos sritis“, - kolegai iš VMI patarė A.Petrošius.
Taigi paskubomis priimtas įstatymas mezga konfliktinę situaciją tarp dviejų valstybinių žinybų. Tiesa, abiejų šalių specialistai pripažįsta, kad spragų iš tiesų esama, bet jie tikį, kad iki metų pabaigos jas pavyks įveikti bendromis pastangomis.
Rašyti komentarą