Mums, tokiems civilizuotiems ir išsilavinusiems, visada kelia nuostabą senų laikų papročiai ir drabužiai. Ar dar reikia priminti apie viduramžius, kaip moterys gėrė actą, kad atrodytų išblyškusios, dėvėjo krinolinus ir prireikus užnuodydavo priešų rūbus?
Deja, mes vis dar kartojame protėvių klaidas. Kai kurie šių laikų madingi drabužiai kaip ir anksčiau yra pavojingi žmonių sveikatai. Svarbiausios klaidos iki šiol neištaisytos.
Žmogus gali būti vienu metu ir apsirengęs, ir išsirengęs. Mada padeda tai padaryti, tačiau neretai perlenkia lazdą. XVIII–XIX a. atsirado vadinamoji „nuoga“ mada. Apatinius baltinius moterys pradėjo palikinėti namuose ir, kad būtų šilčiau, užsimesdavo šalį.
Šiuolaikinės gražuolės patrumpino striukes, megztinius, nuleido džinsų juosmenį, apnuogimo bambą, strėnas, o kartais ir žemiau. Karštą vasarą tokia apranga gali būti logiškai pateisinama. Vėstant orams, nuo 12–15 laipsnių šilumos kūną pradeda neigiamai veikti šaltis. Anksčiau ar vėliau mergina ima sirgti šlapimo pūslės, kiaušintakių uždegimais, radikulitu.
Mada gali būti ir beprotiška. Istorija žino ir perdėto rengimosi periodų, kai moterys būdavo apvelkamos sunkiais ilgais apdarais, kurie sukeldavo traumas, kartais net ir mirtį. Drabužiai XIX a. svėrė apie 20 kilogramų. Karalienė Viktorija išsinarino koją užmynusi sau ant suknelės. Ir mūsų laikais įvairių šalių metro kabo įspėjamieji užrašai, kad žmonės turi pasikelti ilgų drabužių apatinį kraštą prieš užlipdami ant eskalatoriaus. Britų laikraščiai ir žurnalai dažnai rašo apie pavojų, kurį gali suketi lietpalčiai, sijonai, ilgos rankovės, gobtuvai, kelnių ir striukių virvelės, dirželiai, juostelės.
Dar viena klaida – ankšti drabužiai. Garsusis korsetas žinomas nuo XIV amžiaus, moterys jį vilkėdavo net naktį. Išrastas rentgeno aparatas parodė, kaip deformavosi moterų šonkauliai ir vidaus organai nuo korseto dėvėjimo.
Daug amžių moterys vilkėjo viršutinius rūbus be apatinių drabužių. Kurtizanės pirmosios pradėjo mūvėti plačias ilgas apatines kelnes, kurios tais laikais buvo laikomos amoraliomis. O padori Viktorijos laikų dama, apsirengusi krinolinais, skraistėmis, žaketais, vaikščiojo be apatinių kelnaičių.
Mūsų laikais kas antra moteris mūvi kelnaites su gumyte, kurios dar pavojingesnės. Tokiu atveju geriau jau visai vaikščioti be nieko. Plonos virvutės pažeidžia odą, sukelia uždegimus ir lengvai perneša bakterijas.
Dar viena didelė visų laikų madingų moterų klaida – aukšti kulniukai. Kada jie atsirado, niekas tiksliai nebegali pasakyti. Spėjama, jog XVII a. Ispanijoje. 1680 metais kulniukai jau buvo tokie aukšti, kad moterys turėjo vaikščioti pasiramstydamos lazdele.
1950 metais italų madų dizaineriai išrado aukštą, smailą kulniuką. Šiais laikais kiekviena moteris turi bent vieną aukštakulnės avalynės porą. Švenčių proga ji atrodo labai gražiai, tačiau kasdien vaikščioti su batais, kurių kulniukas aukštesnis nei 5 centimetrai, nerekomenduojama. Nuo tokio apavo deformuojasi stuburas, pėdos, pablogėja galvos kraujo apytaka, pakinta vidaus organai.
Šiuolaikinė gražuolė, kuri vaikosi madų, turi tik vieną išeitį: pasirenkant reikia drabužius jausti saiką ir derinti kenksmingus dalykus su naudingais, galvoti apie savo sveikatą.
Rašyti komentarą