Kai tiki, jog būsi amžinas ir nepajudinamas, o didesnioji pusė teisėsaugos bus tampoma už tavo virvelių, natūralu, kad, paaiškėjus banaliai tiesai – nėra nieko amžino, o ir laikai keičiasi, puoli į desperaciją. Kai virš tavo galvos kaupiasi juodi debesys, kai prokurorai, tiesa, antrą kartą, mėgina išsiaiškinti, ar įmanoma Lietuvoje iš valdiškos tarnybos uždirbti tiek, kad tavo šeimos nekilnojamasis turtas būtų vertinamas daugiau kaip milijonu litų, nors tavo žmona ir vadinama verslininke, griebiesi šiaudo. Kas šį kartą taps buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vado, generolo Romualdo Boreikos šiaudu?
Kovo 6 diena – iki šios dienos, naujienų portalo Alfa.lt šaltinių duomenimis, prokurorai turi laiko atsakyti į klausimus, kurie visuomenę domina nuo tada, kai postą po ilgų dvejojimų galų gale paliko ilgametis FNTT vadovas R. Boreika.
Kovas, galima sakyti, pasirinktas lyg pagal užsakymą. Būtent 2010 metų kovo 31 dieną R. Boreika apsilankė VRM ir su vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu kalbėjosi apie savo pasitraukimą iš pareigų. Netikėčiausia po šio pokalbio buvo žinia ne ta, kad R. Boreika traukiasi, nes visuomenė to laukė. Netikėčiausia buvo žinia – atsistatydina ir išeina į pensiją nuo... gegužės 18 dienos.
Kodėl reikėjo laukti dar pusantro mėnesio? Spėta: liko daug nesutvarkytų reikalų. Vieni tai siejo su „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektu, per kurį, įtariama, į kažkieno kišenes sutekėjo nemenkos sumos, kiti – su Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija. Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Gintaro Kalinausko įtarimas buvo, ko gero, konkrečiausias: R. Boreika delsia atsistatydinti dėl galimai Rusijos nusikaltėlių Lietuvoje mėginamų legalizuoti daugiau kaip 35 milijonų litų.
„Ne vieną kartą, bent jau taip kalba kai kurių įstaigų vadovai, buvo tartasi, kad tie pinigai turi grįžti šeimininkams per Ūkio banką. Taip neatsitiko (...). Darau prielaidą, kad dėl to gerbiamas generolas R. Boreika tempė laiką atsistatydinti iš pareigų“, – LNK Žinioms yra sakęs G. Kalinauskas.
Ikiteisminis tyrimas – dar kartą
Ar R. Boreika galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdamas nuslėpti galimai neteisėtas pajamas ir įtraukdamas save į sąrašą asmenų, kurių turto ir pajamų deklaracijos yra neviešos? Tokį įtarimą išsakė premjero A. Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė.
R. Boreika viešai nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus, nors pagal pareigas privalėjo tai padaryti. Tokia buvo minėtos darbo grupės išvada.
Kodėl 2008 metais Boreikų šeima nekilnojamąjį turtą Kaune pardavė už 7 kartus didesnę kainą nei jos buvo įsigytos 2004 metais? Ar taip galėjo būti įteisintos kitos pajamos, sakykime, gautos ne visai legaliais būdais?
Ikiteisminis tyrimas 2011 metų spalį buvo nutrauktas. Nutraukė jį ne kas kitas, o Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas. Tas pats, kuriam neilgai trukus generalinis prokuroras Darius Valys skyrė papeikimą. „Bylų vilkinimas prokuroro darbe yra netoleruotinas, tačiau atsižvelgdamas į prokuroro S. Versecko kompetenciją, patirtį ir ištirtas svarbias bylas, skyriau pažeidimus atitinkančią nuobaudą“, – komentavo generalinis prokuroras. Vadovo nemalonės S. Verseckas sulaukė už tai, kad, pasak tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos, ikiteisminiame tyrime dėl skrydžių bendrovės „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ ir su ja susijusių įmonių valdyme dalyvavusių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, prokuroras, atlikdamas, organizuodamas šį ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, aplaidžiai vykdė savo pareigas.
Premjeras A. Kubilius ikiteisminio tyrimo nutraukimą R. Boreikos atžvilgiu apskundė.
Gruodžio 6 dieną generalinis prokuroras D. Valys priėmė sprendimą – ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
Naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, prokurorų netenkino anksčiau jų kolegos S. Versecko padaryta išvada, kad neįmanoma nustatyti, ar vienos bendrovės akcijos buvo įsigytos už legalias lėšas, ir neįmanoma atsakyti, ar įsigyjant minėtas akcijas nebuvo nusikalstamo praturtėjimo požymių. Šaltinių teigimu, buvo liudijimų, kad R. Boreikos žmona Violeta Boreikienė nebuvo gavusi jokių paskolų, už kurias galėtų minėtos bendrovės akcijų įsigyti.
Tačiau tie liudijimai prokurorui pasirodė nereikšmingi. Negana to, šaltiniai teigia, esą prokuroras netgi neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų dėl to, kad įsitikintų arba paneigtų tikimybę, kad minėtos bendrovės akcijos buvo įsigytos už legalius pinigus.
Be šios aplinkybės, mūsų žiniomis, buvo dar keletas epizodų, kurie ištirti nebuvo. Dėl to jie ir dar kartą atsidūrė ant prokurorų stalo.
Kaip buvo įsigytos bendrovės „Supervisata“, kuri šiuo metu jau yra likviduota, akcijos?
Kam priklauso lėšos, gautos pardavus Boreikų šeimai priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kaune? Kaip ir kam buvo nuomojamos minėtos patalpos per devynerius metus ir ar nuomininkai turėjo iš ko mokėti nuomos mokestį?
Kaip ir kodėl vienas komercinis bankas suteikė paskolą bendrovei, kuri iš V. Boreikienės nusipirko nekilnojamąjį turtą? Tas pats bankas, kuris buvo minimas tą kartą, kai generolas R. Boreika buvo nusprendęs: išeisiu į pensiją, bet tik po pusantro mėnesio.
Tas pats bankas, kurio stebėtojų tarybos narė dabar yra bendrovės, nupirkusios nekilnojamąjį turtą iš Boreikų šeimos, akcininkė.
Beje, bendrovės akcininkų sąrašas pasikeitė netrukus po to, kai Boreikų šeima pardavė jai nekilnojamąjį turtą. Visa tai vyko 2008 metais – būtent šių metų R. Boreikos turto ir pajamų deklaracijų pasigesta.
Laukite tęsinio.
Rašyti komentarą