Antradienį Seimas po pateikimo pritarė abiem – valdančiųjų ir opozicijos – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo variantams, kuriais siekiama ištaisyti tam tikras teisės akto nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo (KT) buvo pripažintos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Seime po KT sprendimo buvo įregistruoti du teisinį vakuumą siūlantys užpildyti projektai, valdančiųjų – Mokslo ir studijų įstatymo minimalios pataisos, opozicijos – laikinasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas.
KT gruodį paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po kiekvienų studijų metų. Pataisų iniciatoriai siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.
Opoziciniai socialdemokratai siūlo situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymu, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Dar prieš prasidedant diskusijoms, į Seimo narius kreipėsi socialdemokratas Česlovas Juršėnas, primindamas kolegoms, jog KT savo nutarime pabrėžė, kad atsiradęs teisinis vakuumas turi būti panaikintas kuo greičiau.
„Tokia situacija galima tik labai trumpą laiką“, – pabrėžė parlamentaras.
Valdančiųjų pateiktam teisės aktui po pateikimo pritarė 63 Seimo nariai, prieštaravo – 26, susilaikė – 29. Opozicijos inicijuotam įstatymo variantui po pateikimo iš antro karto pritarė 59 parlamentarai, nepritarė – 33, susilaikė – 21.
Be to, buvo nutarta, kad po to, kai abu įstatymo variantai bus apsvarstyti Seimo komitetuose, pastarieji į plenarinio posėdžio salę ypatingos skubos tvarka sugrįš sausio 19 d.
Reikės kreiptis į KT antrąkart?
Kone daugiausia aistrų kilo, kai į Seimo tribūną pateikti valdančiųjų Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo numatomos minimalios teisės akto pataisos, įžengė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jis tikino, jog po KT sprendimo reikalingi tik „minimalūs teisės akto pakeitimai“, kurie yra susiję su universiteto valdymo ir studentų rotacijos klausimais.
Ministras pabrėžė, kad valdančiųjų idėja keisti rotacijos dažnį, tai yra nustatyti, kad studentų pasiekimai būtų vertinami po kiekvienų studijų metų, atitinka akademinę realybę.
„Konstitucinis Teismas kalbėjo apie periodinį žinių patikrinimo pagrindą. (...) Bet kartu yra tokia realybė, kad semestras nesutampa su atsiskaitymu. Studijų metai – aiškiausias laikotarpis, kuris nepažeistų aukštųjų mokyklų tvarkos“, – kalbėjo G. Steponavičius.
„Kreditai siejami ne su semestrais, o su visais metais“, – dar vieną argumentą, kodėl studentų rotacija turėtų būti vykdoma po kiekvienų metų, o ne kas semestrą, pateikė švietimo ir mokslo ministras.
Tuo tarpu Andrius Mazuronis stebėjosi šiais G. Steponavičiaus pareiškimais, mat, pasak jo, „egzaminai vyksta kas pusmetį, o ne kas metus“.
Seimo opozicija pliekė G. Steponavičių, klausdami, ar jis negalvoja apie atsistatydinimą.
„Ar nejaučiate gėdos ir atsakomybės, kad neįsiklausėte į opozicijos pastabas? (...) Ar nebūtų garbingiausia palikti ministro kėdę?“, – G. Steponavičių kamantinėjo Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Be to, keletas parlamentarų perspėjo, jog nustačius vienerių metų studentų rotacijos dažnį, gali atsitikti taip, jog teks antrą kartą kreiptis į KT, mat jis nurodė, kad studentai turėtų būti rotuojami kas semestrą.
Tuo tarpu G. Steponavičius, reaguodamas į tokių perspėjimus, pabrėžė, kad apie rotacijos dažnį dar galima bus diskutuoti. Ministras taip pat paragino suburti specialiąją darbo grupę, sudarytą iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų, švietimo sistemos specialistų, aukštųjų mokyklų atstovų, kuri dalyvautų tolesniuose įstatymo pataisų svarstymuose.
Būtina veikti nedelsiant
Opozicinių socialdemokratų pasiūlytą laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą pristatęs Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad valdantieji, siūlydami savo teisės akto pataisas, tik „siekia apeiti KT nutarimą ir tokiu būdu palikti dabar galiojančią studijas reglamentuojančią tvarką“.
„Jeigu KT nustatė tam tikros teisės akto dalys ar jo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tai jas būtina keisti. Reiki pabrėžti, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įstatymo leidėjui kyla pareiga nedelsiant ištaisyti tas teisės akto vietas, kurios prieštarauja Konstitucijai arba priimti laikinąjį teisinį reguliavimą“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Jo teigimu, socialdemokratai, atsižvelgdami į KT nutarimą, siūlo ištaisyti 36 teisines nuostatas.
Parlamentarė B. Vėsaitė suabejojo, ar grąžinus tvarką, kai nemokamas mokslas yra užtikrinamas turintiems ne mažiau kaip 8 balų vidurkį, valstybei užteks lėšų padengti šias išlaidas.
V. P. Andriukaitis tikino, kad lėšų turėtų pakakti, tačiau pabrėžė, jog būtina, kad šį teiginį patvirtintų pati Vyriausybė.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad socialdemokratų teikiamas laikinasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas yra pranašesnis už valdančiųjų inicijuotą dėl to, kad pirmajame aukštųjų mokyklų senatams suteikiama daugiau funkcijų.
„Mūsų įstatyme mes senatams suteikiame visas funkcijas, kokias jie privalo turėti – ir dėl lėšų, ir dėl sąmatos, ir dėl rektorių rinkimų. Jeigu dabar susidarytų situacija, kad būtų pritarta prieš tai buvusiam projektui (valdančiųjų – Alfa.lt), kur pasiūlyta tik viena funkcija – dėl sąmatos – universitetai turės tikslinti savo statutus ir teikti juos Seimui tvirtinti. Tuomet Seimas diskutuos dėl kitų valdymo aspektų“, – aiškino „socdemas“.
„Ar G. Steponavičius nori visus universitetus įtraukti į šitokią permanentinę statutų tvirtinimo Seime mašiną?“ – retoriškai klausė V. P. Andriukaitis.
Rašyti komentarą