Lietuviai mielai perka riebius pieno produktus, tik ieškantieji pigesnių renkasi liesesnius. Bet prekybos tinkluose pernai lyg tyčia labiausiai brango mažo riebumo kefyras ir liesa varškė - kai kurių produktų kainos pašoko daugiau kaip 20 procentų.
Lietuvoje per metus labiausiai išaugo kefyro, liesos varškės ir fermentinio sūrio mažmeninė kaina. Šie produktai Lietuvoje pernai vidutiniškai brango atitinkamai 12,5 ir 13,82 procento. Tai rodo Žemės ūkio ir maisto produktų informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenys.
Tuo metu kai kuriuose prekybos tinkluose jų kaina šoktelėjo gerokai daugiau. 2,5 proc. riebumo kefyras per metus „Maxima“ tinkle vidutiniškai brango 24,36 proc., „Iki“ - 18,59 procento. Dviženkliu skaičiumi per metus pabrango ir liesa varškė - prekybos tinkle „Iki“ ji vidutiniškai brango 19 proc., „Norfos“ - 22,3 procento.
Tarp kitų pieno produktų „pasistiebė“ ir varškės sūrio bei fermentinio sūrio kainos. Jos vidutiniškai Lietuvoje per metus ūgtelėjo 11-14 procentų. Fermentinis (“Goudos“ tipo) sūris per metus labiausiai brango tinkle „Maxima“ - vidutiniškai 15,25 proc., o paprastas 22 proc. riebumo varškės sūris - tinkle „Norfa“ (vidutiniškai - 20,88 proc.).
Kaltina tiekėjus
“Iki“ prekybos tinklo Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta LŽ teigė, kad kainos didėjo dėl tiekėjų kaltės. „Kai kurių pieno produktų kainas padidino tiekėjai, jų teigimu, dėl brangstančios žaliavos, - sakė jis. - Tačiau šiuo metu jokių pranešimų iš tiekėjų apie keliamas pieno produktų kainas nesame gavę, todėl tikimės, kad ateityje jos išliks stabilios.“
UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis mano, kad kainų didėjimui didžiausią įtaką daro sezoniškumas ir visame pasaulyje išaugusi pieno paklausa. „Prieš porą metų Vilniuje buvo galima rasti daug vietų, kur pieną parduoda ūkininkai, o dabar jų nelabai rastumėte“, - pabrėžė jis. Tačiau D.Ryliškis negalėjo paaiškinti, kodėl šiame tinkle, kaip skelbia ŽŪMPRIS, geriamasis pienas 1 litro maišeliuose per metus beveik 20-25 proc. atpigo, o liesa varškė ir varškės sūris maždaug 22 proc. - pabrango.
UAB „Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigė, kad didesnes kainas lėmė brangstanti žaliava - ir Lietuvos, ir aplinkinių valstybių rinkose. „Sviesto kainai įtakos turėjo ir brangstančios žaliavos, ir jo pasiūlos trūkumas Šiaurės šalių regione“, - aiškino ji.
Dominuoja vietos produktai
Tinkle „Iki“ didžiąją asortimento dalį sudaro vietos gamintojų produkcija, iš kitų šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos, atsivežami tokie produktai kaip kietieji ar pelėsiniai sūriai. Kai kurie pieno produktai importuojami iš Lenkijos, Italijos, Ispanijos. Importuotų ir vietinių produktų kainos gana panašios, pavyzdžiui, natūralaus jogurto iš Prancūzijos 125 g indelis kainuoja 0,99 lito, o ekologiško lietuviško jogurto 125 g - 1,49 lito.
Didžiąją dalį „Rimi“ tinklo produkcijos sudaro lietuviški pieno produktai, tačiau jis taip pat prekiauja estiškais, vokiškais, lenkiškais, Itališkais, prancūziškais pieno produktais, daugiausia sūriais. Jų kaina gali skirtis net kelis kartus. Pavyzdžiui, itališkas šviežias sūris „Mozzarella“ kainuoja 4 kartus daugiau nei lietuviškas pasterizuotas.
Prekybos tinklų atstovai teigė pastebintys, kad lietuviai beveik nekeičia vartojimo įpročių, „sveikuolių“ mados pagauti nepuola pirkti tik liesų pieno produktų. „Tendencijos, palyginti su ankstesniais metais, nesikeičia, ir dabar populiariausi standartinio riebumo pieno produktai, pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo kefyras ar 30 proc. riebumo grietinė. Ekologiškų pieno produktų pardavimas taip pat išlieka stabilus“, - sakė V.Lopeta.
O R.Stanaitytė-Česnulienė tvirtino, kad Lietuvos pirkėjai labiau mėgsta riebius nei liesus pieno produktus ir kaina esą nedaro įtakos pasirinkimui, kokį - riebesnį ar liesesnį - pieno produktą pirkti. „Pabrangus kokiam nors pieno produktui, pirkėjai ieško alternatyvaus, kito gamintojo, bet mėgstamo pieno produkto neatsisako. Vadinasi, jų elgesys iš esmės nepakito“, - teigė ji.
Žaliavą superka pigiau
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto vicepirmininkas Bronius Markauskas mano, kad pieno produktų kainoms kilti pagrindo nėra, nes žaliavinis pienas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra pigesnis. Pasak jo, žaliavinio pieno kaina dabar, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, yra 1,4 proc. mažesnė. „Pastaruoju metu šio produkto kaina stabili, o gruodžio ir lapkričio mėnesiais pieno supirkimo kaina net mažėjo“, - pažymėjo ŽŪR vicepirmininkas.
B.Markauskas atmetė prielaidą, kad mažesnio riebumo pieno produktų kainų kilimą gali lemti besikeičiantys vartotojų įpročiai, pavyzdžiui, vadinamojo sveiko maisto mada. „Nemanyčiau, kad vartotojų įpročiai daro įtaką kainai. Aišku, pirkėjai renkasi pigesnius produktus, o liesesni produktai - pigesni. Kita vertus, pastarojo laikotarpio įvykiai, kai Suomijoje ir Švedijoje pradėjo trūkti sviesto, kuris yra itin riebus, rodo, jog ne riebumas lemia pieno produktų populiarumą ir kainas“, - svarstė pienininkas.
Jo nuomone, artimiausiu metu pieno kaina neturėtų labai keistis. „Žiemos mėnesiais pieno supirkimo kaina turėtų išlikti stabili. Pavasarį, kai daugėja parduodamo pieno, supirkimo kaina paprastai mažėja, nors taip būna ne kiekvienais metais. Kita vertus, Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose vartojimas auga greičiau negu pieno gamyba. Todėl ilguoju laikotarpiu pieno supirkimo kaina turėtų didėti“, - prognozavo B.Markauskas.
Rašyti komentarą