Lietuvos darbo rinka, prasidėjus antrajai recesijai, sustingo nespėjusi pasiekti bent kiek optimistiškesnio lygio. Nedarbo lygį bene sparčiausiai mažina ne valstybės veiksmai, o nevilties apimtų žmonių emigracija.
Šių metų sausio 1 dieną krašto teritorinėse darbo biržose buvo registruota 227,1 tūkst. bedarbių, arba 11 proc. visų darbingų Lietuvos gyventojų. Gruodį į darbo biržas kreipėsi 23,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
O pernai iki rudens Lietuvos darbo rinka jau rodė nuosaikaus atsigavimo požymių - nedarbo lygis 2011 metų lapkritį sumažėjo 3 proc. punktais, palyginti su 2010-ųjų lapkričiu - iki 14,8 procento. Tai galėjo būti nebloga kryptis, jei ne prastėjanti valstybės demografinė padėtis: mažėja gimstamumas, nesiliauja darbo emigracija.
Išbarstytos perspektyvos
Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto bendradarbio Arūno Pociaus, darbo rinka Lietuvoje augo iki 2007 metų, kai krašte buvo užimta 1,534 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis siekė vos 4,3 procento.
Tačiau vos po trejų metų jau buvo fiksuojamas aukščiausias nedarbo lygis - 18,2 procento. Pastarųjų metų kai kuriais mėnesiais bedarbių skaičius viršija net 300 tūkstančių.
Ir 2007-aisiais, ir dar anksčiau jau buvo ganėtinai ryškių perspėjimų, kad darbo rinkos rodikliai džiugins neilgai, nors ir pabaksnojami prognozių apie kasmet po penktadalį augantį vidutinį statistinį atlyginimą. A.Pociaus teigimu, 4-5 proc. nedarbo lygis ekonomikos teorijoje laikomas optimaliu, bet, matyt, tik išsivysčiusios, palyginti stabilios, mažiau „šokinėjančios“ ekonomikos valstybėse, o Lietuvoje jis per žemas ir išryškino kitą medalio pusę.
Darbdaviai ir iki 2007-ųjų buvo pradėję skųstis kvalifikuotų darbuotojų stoka. O aktyviausiuose verslo sektoriuose - statybų ir krovinių gabenimo - jau ne darbdaviai, bet darbuotojai, net ir mažai kvalifikuoti, rinkosi darbdavius. Paklausa didino atlyginimus ir tai dar labiau pūtė ekonomikos burbulą.
Šlavėja emigracija
Dar 2006 metais, kai Lietuvos ekonomikos augimo sparta stebino jei ne pasaulį, tai bent Europą, verslo dienraštis „Financial Times“ pranešė: „Proporcingai labiausiai Rytų Europoje dėl emigracijos nukentėjo Lietuvos demografija. Iš jos apie 100 tūkst. žmonių, arba 3 proc. gyventojų, išvyko į Vakarų Europą.“
Kaip jau dabar žinoma, tai buvo tik emigracijos „žiedeliai“. Vien 2010-aisiais, oficialiais duomenimis, Lietuvą paliko apie 80 tūkst. darbingų gyventojų.
Beje, įdomu, kad darbo biržos neseniai pateikta praėjusių metų „teigiama darbo rinkos tendencija“ su šiuo skaičiumi nemaloniai sutampa - per 2011 metus registruotų bedarbių, palyginti su 2010 metais, sumažėjo apie 84 tūkstančiais. Ar gali būti, jog vėliau bus paskelbta statistika, kad pernai emigravo dar aštuonios dešimtys tūkstančių?
Mūsų emigrantai svetur ieško ir, kiek girdėti, nemaža dalis jų randa vergišką darbą ir bajorišką atlyginimą. Lietuvoje lieka daugiausia mažai kvalifikuoti, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat potencialūs emigrantai - studentai ir moksleiviai. Emigracijos priežastys dažniausiai dvi: arba mokytis, arba dirbti. Darbo paieškos portalas CVbankas.lt paskelbė darbo rinkos apžvalgą. Joje, be kita ko, nurodoma, kad pernai 67 proc. asmenų, kurie pateikė darbo paieškos užklausą - jaunimas iki 30 metų. Tai - per 200 tūkst. asmenų, kurie, kaip pažymima, nebūtinai bedarbiai. Tarp jų buvo ir ieškančiųjų naujo darbdavio. Daugiau>>
Rašyti komentarą