Lietuvos Vyriausybė nebando nutautinti ar sulietuvinti šalyje gyvenančių tautinių mažumų, pareiškė Šalčininkuose viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Ministras trečiadienį dalyvavo Europos informacijos centro Šalčininkuose atidaryme, tačiau po to vykusioje diskusijoje su rajono bendruomenės nariais daugiau klausimų sulaukė ne apie Europos Sąjungą, o švietimą, vietovardžių ir asmenvardžių rašybą, kuriuos kėlė lenkų tautinės mažumos atstovai ir politikai.
„Ši Vyriausybė nenori nieko nei nutautinti, nei, juo labiau, kažko sulietuvinti. Todėl man yra šiek tiek skaudu, kai aš viešai girdžiu tokius teiginius. Dvi darbo grupės arba viena bendra, kuri buvo sudaryta abiejų valstybių švietimo ministerijų, buvo beveik sutarę - aštuonių metų pereinamasis laikotarpis. Aš manau, tai yra daugiau negu pakankamai. Tačiau, matyt, kažkas nenorėjo ir šito“, - susirinkusiems sakė A.Ažubalis.
Kalbėdamas apie suvienodintą valstybinės kalbos egzaminą mokyklose ir lietuvių, ir tautinės mažumos mokomąja kalba, ministras teigė, jog laikant palengvintą egzaminą, žinios taip pat „yra palengvintos“.
„Aš manau, kad tai nėra gerai. Aš norėčiau, kad lenkų jaunimas turėtų ne palengvintas žinias, o tokias pačias, kokias turi jų bendraamžiai. (...) Viena mano duktė studijuoja trečiame kurse, kita šiais metais baigia, ir aš matau, kokia iš tikrųjų yra didelė konkurencija stoti į aukštąsias mokyklas. Turiu omenyje nemokamas vietas, į mokamas vietas, atsiprašau, ir kvailys įstos“, - dėstė A.Ažubalis.
Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai departamento direktorius Remigijus Motuzas sakė, kad Švietimo įstatymas nukreiptas ne tik į kalbėjimą lietuvių kalba gerinimą, bet ir į lietuvių kalbos rašto kultūros gerinimą.
Tuo metu vietos atstovai priekaištavo, kad silpninamos lenkų kalbos pozicijos.
„Ar mūsų Lietuva nenori už braukti savo piliečių „stora linija“, nes visos pastangos daromos ta linkme. Pirmas žingsnis buvo padarytas, kai buvo priimtas minėtas Švietimo įstatymas. Nuo senų senovės yra žinoma, jeigu iš žmonių ir tautų atimsime jų kalbą, greit tų tautų išvis neliks. Mūsų, kaip lenkų mažumos atstovų, manymu, tai yra daroma“, - sakė Šalčininkų rajono mokyklų tėvų forumo atstovė Renata Cytacka.
Lenkija pastaruoju metu kaltino Lietuvą dėl naujų įstatymų nuostatų, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams lieka išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.
Rašyti komentarą