Rusijos prezidento rinkimų skaidrumą turės užtikrinti rinkimų apylinkėse įrengtos interneto kameros. Pareigūnai tai vadina precedentų pasaulyje neturinčiomis pastangomis kovoti su sukčiavimu. Kritikai abejoja Rusijos interneto tinklų pajėgumu susidoroti su išaugsiančia apkrova, taip pat nurodo, kad šlubuojančios Rusijos demokratijos bėdos yra struktūrinio pobūdžio, todėl jų neįmanoma ištaisyti vienu techniniu sprendimu.
Tvarkingus demokratinius rinkimus galima įsivaizduoti įvairiai. Tiems, kurie gruodžio mėnesį veržėsi protestuoti į Rusijos miestų aikštes ir didžiąsias gatves, norėjosi garantijų, kad valdantysis režimas nenaudos „administracinių resursų“ ir sudarys vienodas konkurencines sąlygas politinėms partijoms, taip pat ir toms, kurios iš tiesų oponuoja Kremliui, o ne vien imituoja opozicijos darbą, kaip Genadijaus Ziuganovo komunistai ar Vladimiro Žirinovskio „liberaldemokratai“. Ką jau kalbėti apie netikėtai prasiveržusį pyktį, nukreiptą prieš „Vieningąją Rusiją“ ir premjerą Vladimirą Putiną, kurį bene tiksliausiai apibūdino ryškiausio naujosios Rusijos disidentų kartos atstovo Aleksejaus Navalno siūlymas kovoti prieš „sukčių, vagių ir žudikų partiją“.
Pagrindo piktintis būta nemažai. Per visą laikotarpį, kurį V. Putinas išbuvo valdžioje, prezidento arba premjero poste, registruotų Rusijos politinių partijų skaičius nuosekliai mažėjo ir dabar siekia vos 7. Visos tos politinės jėgos, kurios negavo V. Putinui lojalių pareigūnų palaiminimo, negalėjo dalyvauti praėjusiuose Dūmos rinkimuose. Todėl rinkėjams teko rinktis iš „Vieningosios Rusijos“ ir saujelės kitų partijų, kurias Kremlius toleruoja kaip nekeliančias didesnio pavojaus.
Per pačius rinkimus būta daugybės pažeidimų, kuriuos nelabai noriai fiksavo šalies centrinė rinkimų komisija. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų svetainę labiausiai valdžiai tinkamu metu užblokavo „nežinomi“ programišiai. Tačiau niekam nepavyko sustabdyti vaizdo įrašų srauto, kuris užtvindė „YouTube“ ir kitus interneto socialinius tinklus. Juose būta visko: ir tvarkingai apylinkės pirmininko žymimų į krūvelę sudėtų biuletenių, ir bandančių sprukti vadinamosios „karuselės“ dalyvių, ir bene nemaloniausiai nuteikiantis atvejis, kai apylinkės pirmininkas paspruko nuo stebėtojų su antspaudu, o dėl to tinkamai neįforminti galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai galiausiai stebuklingai pasikeitė, suteikdami valdančiajai partijai pranašumą, kurio neturėjo būti.
Reaguodamas į masinius pasipiktinusių piliečių protestus, V. Putinas gruodžio mėnesį pažadėjo visose rinkimų apylinkėse įrengti interneto kameras, kurios tiesiogiai transliuotų, kaip vyksta balsavimas. Planą jau netrukus imta įgyvendinti, o praėjusios savaitės penktadienį atsakingas Komunikacijų ir žiniasklaidos ministerijos pareigūnas patvirtino, kad iš kompanijų „Lenovo“ ir „Fujitsu“ ketinama už 137 mln. dolerių įsigyti 100 tūkst. kompiuterių, būtinų daugybės kamerų darbui palaikyti.
Planuojama, kad daugelyje (tačiau ne visose) rinkimų apylinkių bus įrengta po dvi kameras, sujungtas su kompiuteriu, kuris vaizdo medžiagą transliuos specialioje interneto svetainėje. Viena kamera rodys bendrą rinkimų apylinkės vaizdą, o kita leis iš arčiau stebėti balsavimo urną. Kaip teigė ministerijos atstovas, rinkimų dieną tikimasi nufilmuoti apie 247 metų trukmės vaizdo medžiagos, kuri bus įkelta 5,4 mln. gigabaitų dydžio darbo stotyse. Palyginimui, „YouTube“ vartotojai per dieną iš viso įkelia „vos“ 4 metų trukmės vaizdo medžiagos.
Kritikų teigimu, šis projektas, kurio bendra kaina sieks mažiausiai 838 mln. dolerių, yra tiesiog pernelyg brangus, sunkiai įgyvendinamas, ypač turint galvoje, kokiu tempu Rusijoje vykdomi tokio tipo darbai, ir vis tiek palieka daugybę landų sukčiauti. Nėra aišku ir tai, kaip rinkėjai reaguos, žinodami, kad rinkimų apylinkėje juos – kartu su vienu kitu paprastu piliečiu – gali stebėti valstybės pareigūnai, ir ar jie bus ramūs, kad paslėptų kamerų tikrai nėra balsavimo kabinoje.
Galiausiai netgi bandant filmuota medžiaga teisme įrodyti, kad tam tikroje rinkimų apylinkėje būta pažeidimų, teisėjai nebus įpareigoti į ją atsižvelgti, o tai kelia dar daugiau abejonių dėl naujosios priemonės tikslingumo.
Visa tai rodo, kad pagrindinė kamerų paskirtis bus veikti kaip priedanga V. Putinui, kuris turės galimybę ir toliau kalbėti apie „skaidrius“ rinkimus, ir gal netgi įtikins vieną kitą rinkėją, kad tarptautiniai stebėtojai nebūtini, kai viską stebi „budrios“ interneto kamerų akys.
Juk tokios brangios viešųjų ryšių operacijos, nuo kurių šis tas gali nubyrėti ir visai biurokratų bei aukščiausio rango valdininkų grandinei, yra kur kas patogesnės negu bendradarbiavimas su nepriklausomais užsienio stebėtojais, nekliudomas kandidatų registravimas ir teisingas su Kremliumi susijusios žiniasklaidos dėmesio paskirstymas.
V. Putinas dar turi šiek tiek laiko, kad tinkamai pasiruoštų kovo mėnesio prezidento rinkimams. Gruodžio mėnesio masinių protestų pasikartojimas šiltesniais pavasario mėnesiais jam tikrai nebūtų prie širdies.
Rašyti komentarą