Premjeras Andrius Kubilius mano, kad skolinimosi reitingų sumažinimas vienoms ekonomiškai stipriausių Europos valstybių yra ženklas, jog tarptautinės rinkos dar nėra įtikintos, kad euro zona imsis racionalių sprendimų, kurie padės išspręsti ekonomines problemas. Vyriausybės vadovas patikino, jog Lietuvą galimos ekonominės problemos taip pat gali paveikti, tačiau mes esą esame tam tinkamai pasiruošę.
Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino Prancūzijos ir Austrijos reitingu vienu laipteliu nuo aukščiausiojo AAA lygio, taip pat pablogino Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos ir Kipro skolinimosi vertinimus.
„Tai rodo, kad tarptautinės rinkos dar nėra įtikintos euro zonos ir Europos Sąjungos priimtais sprendimais, kad jie išspręs visas euro zonos problemas. Problemos tikrai yra nemenkos, užsitęsusios. Jau turbūt galime skaičiuoti antrus metus, kai apie tas pačias problemas kalbame, tik pobūdis kalbų keičiasi tuo aspektu, kad, jeigu iš pradžių kalbėjome tik apie Graikiją, po to – Portugaliją, Airiją, tai dabar kalbame apie Italiją, Ispaniją ir galų gale apie Prancūziją“, – pirmadienį po Vyriausybės posėdžio reitingų agentūros sprendimą komentavo A. Kubilius.
Ministras pirmininkas neatmetė galimybės, jog minėtų šalių skolinimosi reitingų sumažinimas gali neigiamai paveikti ir Lietuvos ekonomiką.
„Mes, būdami atvira ir labai į eksporto rinkas orientuota ekonomika, be abejo, dėl tų šalių galimai patiriamų ekonominių problemų taip pat galime patirti tam tikrų papildomų išbandymų ir sunkumų“, – dėstė A. Kubilius.
Jis priminė, jog 60 proc. mūsų bendro vidaus produkto (BVP) gaminama eksportui, o 65 proc. eksporto keliauja į Europos Sąjungos ir euro zonos šalis.
„Tos žinios, kurios ateina iš euro zonos, mums kol kas nesuteikia kokio nors pagrindo optimistiškiau žiūrėti į 2012 metus, bet noriu priminti, kad patvirtinus 2012 metų biudžetą su mažesniu negu 3 procentai BVP deficitu esame tinkamai pasirengę visiems išmėginimams“, – optimizmo nestokojo premjeras.
2012 m. biudžete numatyta, kad viešųjų finansų deficitas neviršys 3 proc. planuojamo BVP. Pastarasis turėtų siekti 2,8 proc. BVP.
Rašyti komentarą