Pernai buvęs ypač spartus Klaipėdos uosto kilimas paskatino miesto bendruomenę jūros verslą vertinti pragmatiškai. Pajūryje dažnėja įvairių visuomenės sluoksnių diskusijų apie Lietuvos jūrų komplekso perspektyvas.
Antrojo Lietuvos pramoninio uosto reikalų aptarimas kurį laiką buvo pritilęs, svarstė tik specialistai, tačiau naują nuomonių pliūpsnį sukėlė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakymu atliekama giliavandenio uosto studija ir Vyriausybės įpareigojimas bendrovei „Klaipėdos nafta“ organizuoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas.
Klaipėdiečių svarstymai, kur geriau - Būtingėje ar Melnragėje - planuoti antrąjį uostą ir kiek dujų terminalų Lietuvai reikia, - visų pirma skirti Vilniaus valdžios atstovams. Pajūrio gyventojai jau dabar nori žinoti, kodėl ekonominiu sunkmečiu Lietuva nesukelia visų užduočių (naujo uosto, SGD terminalo, vėjo jėgainių parko, naftos gavybos ir kt.) į vieną projektą? Kadangi atsako negirdėti, gausėja gretos skeptikų, manančių, kad Lietuva jūroje nieko nepastatys.
Latviams nepavydi
Kuo daugiau pinigų transporto sektoriuje, tuo garsesnės partinės rietenos dėl įtakos uostams. Tokią nuomonę perša pastaruoju metu Latvijoje kilęs šurmulys dėl šios šalies jūrų komplekso valdymo reformavimo. Mūsų kaimynų biudžetas ir, aišku, politinė gerovė daug labiau priklauso nuo transporto tranzito nei Lietuvoje. Regis, mūsų Vyriausybei šiuo metu terūpi, kaip iš uosto valstybinių įmonių išsemti pelną, iš tiesų juokingai menkas, kai kalbama apie milijardinius projektus, sumas - 50-100 mln. litų.
Situaciją Latvijoje stebi bei analizuoja ir krovinių siuntėjai, ir uostai konkurentai. Todėl praėjusią savaitę Klaipėdoje vykstant visuomenininkų organizuotai diskusijai apie naująjį giliavandenį Lietuvos uostą, jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai, buvo paminėti ir latvių kivirčai. Pasidžiaugta, kad turint vieną uostą aršių valdymo konkurencijos grumtynių nekyla.
Pasak pranešimų iš Latvijos, kuriuos skelbia keli interneto tinklapiai, šios šalies parlamento koridoriuose vyksta atkakli kova dėl įtakos Rygos ir Ventspilio uostams. Esą metams baigiantis Zatlero reformų partija ir partija „Vienybė“ susitarė keisti uostų valdybų narius. Tačiau pastaroji neskuba apsispręsti, nes nėra pasiruošusi karui su Ventspilio meru Aivaru Lembergu, jau du dešimtmečius naftos tranzito versle įsitvirtinusiu kaip citadelėje.
Pagal Latvijos uostų įstatymą, į valdybas atstovus deleguoja ministerijos, o jos, žinia, keičiantis vyriausybėms atitenka vis kitoms partijoms. Ventspilio uosto valdyboje A.Lembergui norima sukurti opoziciją, bet tuomet dėl partinės priešpriešos valdantiesiems kiltų rizika prarasti Rygos uostą. Todėl pasigirsta kalbų apie tai, kad Latvijos uostų direkcijas reikėtų sujungti, o dėl to būtina keisti įstatymą.
Abiejų didžiausių Latvijos uostų krova šiemet stipriai atsigavo, Rygoje perkrauta 34 mln. tonų, Ventspilyje - 28,5 mln. tonų. Pirmasis pasiekė naują visų laikų rekordą. Antrasis išgyvena neramius laikus nuo pat 2001 metų, kai krova, smuktelėjusi žemiau pasiektos 37,5 mln. tonų aukštumos, svyruoja ties 30 mln. tonų riba, o 2010 metais net buvo smukusi iki 24,8 mln. tonų. Iš dalies taip nutiko dėl politinės vadinamosios Lembergo bylos, kurios baigtis visuomenei taip ir lieka neaiški.
Sprendžiant pagal krovinių savininkų elgseną, nesutarimai Latvijoje juos veikia kaip varovų genamą briedį į lietuvių medžioklės plotus. Klaipėdai jie buvo naudingi ir kilstelėjo apyvartą, bet kartu paskatino kalbas apie uosto pralaidumo ribas.
Latviai statyti naujų uostų kol kas neplanuoja, tačiau Rygos uosto pradėtas terminalų iškėlimas iš centrinės miesto dalies į Dauguvos žiočių salą prie jūros pagal projekto mastą tokiam procesui, ko gero, prilygsta.
Negali skubėti
Taip jau sutapo, kad vieną dieną Klaipėdoje buvo aptariami du skirtingi projektai: „Sweco Lietuva“ konsultantų pristatoma SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo pradžia ir naujojo uosto alternatyvos. Daugiau>>
Rašyti komentarą