“Mama mirė, nes gydytojai pasinaudojo ja kaip bandomuoju triušiu - ne gydė, o tik bandė naujus vaistus“, - sako vilnietė Eglė (vardas pakeistas - LŽ). Tai, ką teko patirti jai su seserimi, vargu ar gali išdilti žmogui iš atminties. Visam gyvenimui įsirėžęs vaizdas - mama, beviltiškai prašanti pagalbos ir jos nesulaukianti.
Kai likus parai iki mirties ji rėkė iš skausmo Santariškių klinikose, gydytoja priėjo tik tam, kad pasiimtų eksperimentinių vaistų likutį.
Medikamentų bandymams Lietuvoje farmacijos įmonės skiria milžiniškus pinigus. Jie mokslinių ambicijų turintiems medikams suteikia progą dalyvauti tyrimuose ir užsidirbti, o sunkiai sergantiems ligoniams - kartais paskutinę viltį pasveikti.
Tačiau vos 59-erių sulaukusi Eglės mama nesirgo jokia mirtina liga - į kapus anksčiau laiko ją nuvarė stulbinamas abejingumas bandant vaistus nuo reumatoidinio artrito. Šis nežmoniškas tyrimas vyko ne kur nors Dievo užmirštame užkampyje, bet sostinės Santariškių klinikų Reumatologijos centre, o tyrėjai Editai Gražulevičiūtei vadovavo šio centro direktorius, reumatologijos korifėjumi tituluojamas profesorius Algirdas Venalis. Medikas, priklausantis šalies įtakingųjų elitui, - Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vedėjas, šio fakulteto tarybos narys ir valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktorius.
Mirus Eglės mamai įtakingo profesoriaus reputaciją bandė gelbėti asmenys, vadovaujantys institucijoms, nuo kurių priklauso pacientų teisių apsauga. Lietuvos bioetikos komiteto direktorius Eugenijus Gefenas rūpinosi, kad jam būtų skirta kuo švelnesnė nuobauda, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys delsė siųsti inspekciją, net gavęs pranešimą, kad klastojami kitų A.Venalio vykdomų biomedicininių tyrimų dokumentai.
Dabar patikrinti šių tyrimų jau nebėra kam. Mat nuo šių metų pradžios VVKT liko vienintelė geros klinikinės praktikos inspektorė, o patikrinimas įmanomas tik tada, kai turima bent du tokius pareigūnus. Tačiau tarnyboje, kuriai patikėta prižiūrėti visoje Lietuvoje vykstančius tyrimus, prieš savaitę panaikintas Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrius (IKTS) bei atleisti kvalifikuoti darbuotojai, galintys atlikti inspekcijas. Principinga jų pozicija dėl klinikinių tyrimų neįtiko labai įtakingiems medikams.
Tokiems kaip infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis, per kurio koordinuojamą tyrimą 2007-aisiais Panevėžyje buvo eksperimentine vakcina klastojant dokumentus skiepijami nepilnamečiai, senukai ir sunkiai sergantys ligoniai, „popieriuose“ paversti sveikais bandomaisiais triušiais. Kad A.Ambrozaičiui būtų sušvelninta nuobauda, Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) net sušauktas specialus posėdis, kuriam dirigavo ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Jo paties vadovaujamos ligoninės gydytojai Laisvei Dembinskienei VVKT viršininko G.Barcio dėka nebuvo skirta nė menkiausia nuobauda už pacientų teises šiurkščiai pažeidžiantį eksperimentą, kurio metu mirė psichikos ligonis. Šioje gydymo įstaigoje norėta atlikti ir kitų su biomedicininių tyrimų etika sunkiai suderinamų bandymų. Pavyzdžiui, šizofrenija sergantiems žmonėms ūmiai paaštrėjus ligai duoti placebo, t. y. palikti juos be jokio gydymo. To neleido daryti IKTS, nors E.Gefeno vadovaujamas Lietuvos bioetikos komitetas tyrimą jau buvo palaiminęs.
Ar Lietuva, kurioje dalis medikų elito pasižymi itin liberaliu požiūriu į klinikinius tyrimus, o jų kontrolė iš esmės sunaikinta, nevirs pigių eksperimentų rojumi, kuriame žmonėmis bus naudojamasi kaip žaliava vaistams bandyti? Juk Rytų Europos valstybės dėl aukštos medikų kvalifikacijos ir skurdžių atlyginimų jau seniai vadinamos klinikinių tyrimų „magnetu“. 2007-aisiais skelbta, kad šiame regione tiriama nuo 50 iki 80 proc. viso pasaulio žmonių, dalyvaujančių biomedicininiuose eksperimentuose. Lietuvoje 2004-2007 metais į vaistų tyrimus leista įtraukti beveik 25 tūkst. asmenų, o šiuo metu daugiau kaip 600 centrų atliekama apie 200 tyrimų.
„Pati pažįstu puikių gydytojų, kurie daro viską, kad eksperimentiniai vaistai padėtų išplėšti žmogų iš mirties nagų. Bet yra tokių, kuriems tyrimai - tik būdas pasipinigauti“, - sako Eglė, palaidojusi mamą 2011-ųjų balandį.
Rūpėjo kaip bandomasis triušis
Maždaug prieš metus Eglės mamai paskambino gydytoja E.Gražulevičiūtė ir pasiūlė dalyvauti klinikiniame preparato tocilizumabo tyrime. Tai biologinis naujos kartos vaistas, jau registruotas Europos Sąjungoje ir sėkmingai vartojamas artritui gydyti. Nors naujovė veiksminga, ji labai brangi ir prieinama nedaugeliui.
Sąnarių skausmus kentusi Eglės mama tikėjosi, jog pažangus gydymas pristabdys ligos vystymąsi, ir 2010-ųjų pabaigoje pasirašė informuoto asmens sutikimą. Jame buvo nurodyta, kad vartojant šį vaistą gali sumažėti organizmo atsparumas užkratui ir kad gauta pranešimų, jog tiriamieji susirgo sunkia infekcine liga, įskaitant sepsį. Daugiau>>
Rašyti komentarą